Aptarimas:Palestinos regionas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 544 pridėti baitai ,  prieš 15 metų
nėra keitimo aprašymo
S
::::Kad Biblija panaši į pasakėles - anksčiau taip galvojo ir mano žmona (filologė), kol rimtai nepastudijavo Biblijos. Beja, taip anksčiau manė ir C.S. Lewis (Oksfordo univ. profesorius), tačiau vėliau pamatė, kaip stipriai klydo. Ta pati istorija - su Tolkienu ("Žiedų valdovo" autorius)... [[Naudotojas:Robis|Robis]]
:::::Biblija susipina su istoriniais faktais, tačiau ji tikrai nėra naudojama kaip tiesioginis istorinis šaltinis, o ir faktai jame minimi kiek iškreipti, prifantazuoti (ar pagražinti) ir nėra objektyvūs. Čia kaip ir bet kuris iš mūsų galim parašyti istoriją pridėdami kažką savo. Jūsų paminėtas "niekinamai" pavadino taip pat kelia abejonių, kiekviena tauta, persikėlusi į naujas žemes ir ten įsitvirtinusi, dažnai pavadins žemes savo vardais ir su niekinimu tai visai nesusiję (jei reikia, galiu surasti gausybę pavyzdžių). [[Naudotojas:Vezhlys|Vezhlys]] 23:29, 23 Gegužės 2006 (EEST)
::::::Dėl "niekinamai" - esmė štai kame. Iraelis nuo senų laikų gyveno tame regione. Jie nuolat kariaudavo su filistiniečiais. Po to sekė Izrelio užkariavimas, izrelitų ištrėmimas iš tų žemių. Tos žemės pavadintos "Palestina" - žodžiu, kilusiu iš "filistiniečių". Panašu būtų, jei didžiąją Lietuvą pavadintų "Rusynu", o Klaipėdos kraštą - "Vokietynu". Aš pats kilęs iš Klaipėdos krašto, ir man toks pavadinimas būtų kaip įžeidimas, nes nors tas kraštas ir buvo Vokietijos ilgai okupuotas, jame gyvenantys lietuviai niekada savęs vokiečiais nelaikė. Bet dėl to, kad nebūtų ginčų, sutinku išmesti žodį "niekinamai".
 
::::::Dėl Biblijos istoriškumo. Štai kad ir toks pavyzdys: Biblijoje parašyta, kad hetitai buvo galinga tauta vidurio rytuose nuo 1750 m.pr.K. iki 1200 m.pr.K. (Pradžios 15,20, 2 Samuelio 11 ir 1 Karalių 10,29). Iki XIX amžiaus pabaigos be Biblijos nebuvo jokio kito istorinio šaltinio, kuris kalbėtų apie hetitus, todėl daugelis Biblijos kritikų teigė, jog "hetitai" yra Biblijos autorių vaizduotės vaisius. Tačiau XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje Turkijoje archeologai surado miestą, kuris pasirodė buvęs Hetitų imperijos sostine. Tame mieste jie surado ir didžiulę biblioteką.
::::::Įžymus archeologas Nelson Glueck teigia taip: "Iki šiol joks archeologinis radinys dar nėra paneigęs Biblijoje paminėtų faktų" (Nelson Glueck, Rivers in the Desert: A History of the Negev (New York: Farrar, Strauss, and Cudahy, 1959), 31.).
212

pakeitimų