Baptistai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
YurikBot (aptarimas | indėlis)
Robis (aptarimas | indėlis)
S pridėtos nuorodos į datas
Eilutė 1:
'''Baptistai''' (grk. ''to baptisma'' - „krikštas, panardinimas“) - krikščioniškųjų bažnyčių grupė, kurių vienas iš pagrindinių išskirtinių bruožų yra tai, kad jie pripažįsta tik tikinčiųjų, ir tuo pačiu suaugusiųjų, [[Krikštas|krikštą]]. Didžiausias baptistų autoritetas – tai [[Šventasis Raštas]]. Juo baptistai vadovaujasi ne tik tikėjimo klausimuose, bet ir kasdieniniame gyvenime.
 
Baptistai neturi savo ypatingų [[Dogma|dogmų]]. Jie mokina to, ką randa Šventajame Rašte. Baptistai laikosi demokratinės santvarkos savo bendruomenėse. Kiekviena bendruomenė tvarkosi atskirai ir savarankiškai. Bendruomenės jungiasi į [[sąjunga]]s ir [[Alijancas|alijansus]]aljansus. Baptistų pozicija tokia, jog valdžia neturėtų kištis į tikėjimo reikalus. Jie visada pasisakė už religinę toleranciją.
 
Baptistų atsiradimas nėra surištas su vienu asmeniu. Istorijoje yra žinoma, kad jų bendruomenės jau veikė tamsiųjų [[Viduramžiai|viduramžių]] laikais. Jie pasireiškė panašiai kaip valdiečiai ir [[Bohemijos broliai]]. Dažnai jie veikė vienas šalia kito ir buvo žinomi kaip: [[anabaptistai]], [[katabaptistai]], baptistai. Jiems visiems buvo ir yra tikėjimo pagrindas Šventasis Raštas, būdingi tolerancija, sąžinės laisvė. Žinoma, šimtmečių bėgyje, kai kuriose vietovėse pasireiškė ir skirtumų. Kai kur baptistai, be galo brangindami gyvybę, atsisakė imti ginklus, kariauti, priešinosi mirties bausmei. Kitur gi, tame nematė nieko neigiamo.
 
Pasitaikydavo, kad baptistai turėjo bendrą turtą ir gyveno kartu. Baptizmas atsirado kaip atsakas į magisterinę Reformaciją, kurią sudaro liuteronybė ir kalvinizmas. Baptistai, pirmiausia XVII a. pradžioje Anglijoje, Amerikoje o vėliau ir kontinentinėje [[Europa|Europoje]], o nuo [[1841]] m. ir [[KlaipėdaKlaipėdos kraštas|Klaipėdos]] krašte]], tapo įpėdiniais radikaliosios reformacijos, suklestėjusios [[Šveicarija|Šveicarijoje]], Pietų Vokietijoje, Elzase, [[Olandija|Olandijoje]] ir kitur.
 
Bėgdami nuo persekiojimų, daugelis baptistų persikėlė į Amerikos žemyną. Vėliau dalyvavo kurdami Jungtines Amerikos Valstijas. Būtent ten baptistų bažnyčių iniciatyva buvo pradėta atskirti bažnyčią nuo valstybės.
 
Šiuo metu baptistų Bažnyčioms priklauso daugiau kaip 100 milijonų pakrikštytų narių visose pasaulio šalyse. Daug baptistų yra susitelkę [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]]. Iš baptistų bene žinomiausi yra: amerikiečiai [[Džimis Karteris]] (buvęs JAV prezidentu) ir juodaodžių pastorius [[Martinas Liuteris Kingas]], vadovavęs judėjimui už lygias teises ir už tai nužudytas, anglas Džimas Keris (Jim Carrey) - garsiausias visų laikų krikščionių misionierius ir lingvistas, dirbęs Indijoje ir Birmoje [[XVIII_amžius|XVIII]] a. ir kiti.
 
Lietuvoje baptistai plačiau žinomi jau nuo [[XIX_amžius|XIX]] a. vidurio.
 
Vis dar veikiančios ir seniausios Lietuvos baptistų bendruomenės yra [[Klaipėda|Klaipėdoje]] (įkurta [[1841]] metais), [[Kaunas|Kaune]] (įkurta [[1876]] metais), taip pat [[Ylakiai|Ylakių]] baptistų bendruomenė.
 
Baptistų sąjunga [[2001]] m. [[liepos 12]] d. buvo valstybės (Seimo nutarimas Nr IX-646; [2]) pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi.
 
[[Category:Krikščionybė]]