Atsirado [[1843]] m. performavus [[Užnerio apskrapskritis|Užnerio apskritį]]itį. Iki [[1915]] m. priklausė Rusijos imperijos [[Vilniaus gubernija]]i. [[1915]]–[[1918]] m. per apskritį ėjo fronto linija.
Apskritis atkurta [[1918]] m. pabaigoje, į ją įėjo panaikinta [[Pabradės apskritis]] ir [[Pabradė]]. [[1919]]–[[1939]] m. priklausė Lenkijos okupuotam [[Vilniaus krkraštas|Vilniaus kraštui]]aštui ([[1922]]–[[1925]] m. Vilniaus administracinei apygardai, [[1925]]–[[1939]] m. [[Vilniaus vaivadija]]i). [[1925]] m. iš [[Breslaujos apskritis|Breslaujos apskrities]] perduotas [[Dūkšto valsčius]]. [[1939]] m. spalį vakarinė apskrities dalis (centras – [[Švenčionėliai]]) atiteko Lietuvai, o rytinė (centras – [[Švenčionys]]) – [[Baltarusija]]i, kuri rytinės dalies lietuviškus valsčius (su Švenčionimis) [[1940]] m. lapkritį perdavė [[Lietuva]]i. [[1941]] m. [[sausio 15]] d. apskritis atkurta Lietuvos sudėtyje. [[1941]] m. vokiečių okupacinė valdžia apskritįprie prijungėŠvenčionių prieapskrities prijungė [[Švenčionėlių apskrapskritis|Švenčionėlių apskritį]]ities ir prijungė Baltarusijos [[Vidžių valsčius|Vidžių valsčių]].
[[1941]]–[[1944]] m. Švenčionių apskritis įėjo į [[Ostland]]o Lietuvos generalinės srities [[Vilniaus krašto apygapygarda|Vilniaus krašto apygardą]]ardą. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. apskritis pertvarkyta į [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajoną]] (32 apylinkės), dalis teritorijos atiteko [[Dūkšto rajrajonas|Dūkšto rajonui]]onui (1 apylinkė), [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajonui]] (44 apylinkės), [[Pabradės rajrajonas|Pabradės rajonui]]onui (20 apylinkių) ir [[Švenčionėlių rajrajonas|Švenčionėlių rajonui]]onui (21 apylinkė).
