Badeno didžioji hercogystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kalbų santrumpų šablonai |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 4:
Vakarinę ir pietinę sieną sudarė Reinas. Rytinėje pusėje iš trijų pusių ji supo [[Viurtembergo karalystė|Viurtembergo karalystę]]. Šiaurėje ši valstybė ribojosi su [[Bavarijos karalystė|Bavarijos karalyste]] ir [[Heseno didžioji kunigaikštystė|Heseno-Darmštato didžiąja kunigaikštyste]], vakaruose Reinas Badeną skyrė nuo Bavarijos Reino Palatinato ir [[Elzasas|Elzaso]] (dabartinėje [[Prancūzija|Prancūzijoje]]), pietuose ribojosi su [[Šveicarija]], o pietryčiuose su [[Hohencolernų-Zigmaringeno kunigaikštystė|Hohencolernų-Zigmaringeno kunigaikštyste]].
Valstybės plotas buvo 15 071
Didžiausi valstybės miestai: [[Karlsruė]], [[Manheimas]], [[Freiburgas]], [[Pforcheimas]], [[Heidelbergas]], [[Baden-Badenas]].
Eilutė 12:
[[Vaizdas:Baden.png|thumb|150px|Badeno valstybės augimas XIX a. pradžioje]]
=== Badeno augimas ===
1803-6 m. po [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] panaikinimo iki tol buvusi labai maža [[Badeno markgrafystė]] teritoriškai labai išsiplėtė ir tapo didžiąja kunigaikštyste. 1803 m. hercogas Karolis Fridrychas (1738-1811 m.) prarado žemes Reino kairiajame krante, tačiau už tai Napoleonas I jam kompensavo kitomis vokiečių žemėmis ir valstybės teritorija 1803-1810 m. padidėjo nuo 700
Jo vaikaitis ir įpėdinis Karolis Liudvikas (m. 1818) vedė Napoleono įdukrę Stefaniją Beauharnais ir 1815 m. prisidėjo prie [[Vokietijos konfederacija|Vokietijos konfederacijos]], 1818 m. išleido konstituciją. Tuo metu Badeno didžiosis kunigaikštystės teritorija sutampa su viso Badeno regiono teritorija. Tuo metu visa [[Švabija]] buvo padalinta tarp trijų didelių valstybių, iš kurių viena buvo Badenas.
| |||