Panemunės šilas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 23:
[[1932]] m. pietinėje Vičiūnų dalyje (tarp Raudonojo Kryžiaus ir Kiškių g.) įsteigta Lietuvos [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] sanatorija. Jai paskirtas 1,75 ha žemės sklypas.
 
1933 m. dr. Vanda Tumėnienė įsteigė privačią vaikų sanatoriją. Tam tikslui 36 metų laikotarpiui išnuomotas 4214 kv.m² žemės sklypas tarp dabartinių Elnių g. ir Kiaunių g. Vėliau, pristigus vietos, steigėja paprašė sklypą padidinti. 1937 m. Žemės reformos valdyba jai išnuomojo dar 2000 kv.m² žemės. Dr. Tumėnienės sanatorija veikė ištisus metus. Joje buvo vonios, dušai, rentgeno kabinetas, kvarco lempos ir kita įranga.
 
=== Kurhauzas ===
Eilutė 29:
1935 m. pavasarį [[Kauno savivaldybė]] nusprendė pastatyti poilsio namus – kurhauzą. Tam tikslui Panemunės miškų urėdija prie Gegučių alėjos išnuomojo 1,5 ha žemės sklypą, kuriame per keletą mėnesių pagal inž. architekto [[Stasys Kudokas|Stasio Kudoko]] projektą pastatytas medinis vieno aukšto pastatas, žiemos metu numatytas kaip lokalinė sporto bazė, pirmiausia skirta slidininkams.
 
Kurhauze įrengta vadinamoji vasaros salė (15×15 m), prie jos – 4 apšildomi kambariai, bufetas, erdvi 261 kv.m² ploto veranda. Statybai išleista 52 110 litų. Iškilmingas atidarymas įvyko 1935 m. [[rugsėjo 29]] d., dalyvavo apie 100 kviestinių svečių. Deja, šis įdomus medinis pastatas iki mūsų dienų neišliko – sovietmečiu buvo apleistas ir neprižiūrimas sunyko.
 
=== Kurortas ===