Jonas Vileišis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Politiko info lentelės įstatymas ir/arba smulkūs pataisymai., using AWB
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 66:
Nuo [[1921]] m. [[rugsėjo 30]] d. iki [[1931]] m. [[liepos 2]] d. eidamas Lietuvos [[laikinoji sostinė|laikinosios sostinės]] [[burmistras|burmistro]] pareigas, visą šeštąjį savo gyvenimo dešimtmetį J. Vileišis atidavė Kaunui. Vadovaujant [[Kauno savivaldybė|Kauno savivaldybei]], miestas gyveno didžiausią visų sričių pažangos laikotarpį ir iškilo iki Europinio lygio miesto.
 
Daugiau nei 15 milijonų litų kainavusi vandentiekio ir kanalizacijos [http://www.kaunovandenys.lt/lt/?id=29&item=2 įmonė], nuo 18 iki 40 kv.km² praplėstas miesto plotas, pastatyta daugiau nei 2500 įvairios paskirties pastatų, trys gelžbetoniniai tiltai per [[Nemunas|Nemuną]] ir [[Neris (upė)|Nerį]] ([[Aleksoto tiltas|Aleksoto]], [[Vilijampolės tiltas|Vilijampolės]] ir [[Panemunės tiltas|Panemunės]]), išgrįstos ir išasfaltuotos pagrindinės gatvės, archaiškąjį [[arklys|arklių]] [[tramvajus|tramvajų]] („konkę”) pakeitęs [[autobusas|autobusų]] susisiekimas, suplanuoti priemiesčiai, naujos aikštės ir parkai, aptvarkyta sanitarija, padėti pagrindai socialinės apsaugos sistemai, pastatytos trys modernios pradinės mokyklos, [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] viešoji biblioteka ir kt. Tai toli gražu ne visas sąrašas naujovių Kauno gyvenime, susijusių su J. Vileišio vardu. Jis išvedė Kauną į tarptautinę areną, užmegzdamas ryšius su daugelio užsienio sostinių savivaldybėmis. [[1924]]–[[1932]] m. [[Lietuvos miestų sąjunga|Lietuvos miestų sąjungos]] organizatorius ir pirmininkas.
 
Respublikos prezidento aktu nuo [[1933]] m. [[vasario 1]] d. paskirtas Valstybės Tarybos nariu. Ši institucija buvo įsteigta [[1928]] m. kaip patariamasis organas prie Prezidento įstatymų sumanymams rengti bei veikiantiems įstatymams tvarkyti. J. Vileišiui buvo pavesta rengti Lietuvos civilinio kodekso projektą. Šio darbo ėmėsi su jam būdingu entuziazmu ir kruopštumu. Mokėdamas svetimų kalbų jis naudojosi gausia kitų kraštų literatūra, todėl darbas buvo produktyvus. [[1933]]–[[1940]] m., be burmistro pareigų dar dirbo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] dėstytoju.