Alice Cooper: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''''Vincentas Damonas Furnieras''''' gimė [[Detroitas|Detroite]], [[JAV]], Ella Mae (McCart) ir Ether Moroni Furniero šeimoje. Vardas jam buvo suteiktas dėdės, rašytojo Damono Runyono garbei. Jo senelis Thurmanas Sylvesteris Furnieras buvo “Jėzaus„Jėzaus Kristaus”Kristaus“ bažnyčios, esančios Monongaheloje, [[Pensilvanija]], apaštalas, o tėvas – bažnyčios vyresnysis. Furnierų protėviai yra kilę iš [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[hugenotai|hugenotų]], taip pat turi [[Anglija|anglų]] bei [[Škotija|škotų]] kraujo. Jaunystėje, būdamas 11 – 12 metų, Vincentas aktyviai dalyvavo “Jėzaus„Jėzaus Kristaus”Kristaus“ bažnyčios veikloje. <ref> Cooper, Alice ''Me: Alice'' (autobiography)</ref><ref> [http://timesandseasons.org/index.php/2003/12/famous-mormons/ Church of Jesus Christ (Bickertonite)—See comment #34]</ref>

1964-aisiais, būdamas 16 metų, Vincentas, norėdamas dalyvauti kasmetiniame Lettermano talentų šou ir tam kartu su bendraklasiais sukūrė muzikos grupę “The„The Earwigs”Earwigs“. Vaikinai nemokėjo groti, o savo pasirodyme bandė mėgdžioti [[The Beatles]] ir jų aprangos stilių. Grupė laimėjo konkursą ir tai paskatino juos pradėti mokytis groti muzikos instrumentais. Netrukus grupė pakeitė pavadinimą į “The„The Spiders”Spiders“, o jos nariais tapo: Furnieras (vokalas ir lūpinė armonikėlė), Glenas Buxtonas (gitara), Johnas Tatumas (ritmo gitara), Dennis Dunaway (bosinė gitara) ir Johnas Speeras (mušamieji). <ref>[http://www.dennisdunawayproject.com/Dennis.htm Dennis Dunaway's website gives a detailed description of how the line up of The Spiders evolved]</ref> Jų muziką daugiausia įtakojo tokios grupės kaip [[The Beatles]], [[The Rolling Stones]], [[The Who]], “The„The Kinks”Kinks“ ir “The„The Yardbirds”Yardbirds“. Sekančiais metais jie surengė keletą pasirodymų Fynikse ir jo apylinkėse, kuriuose išsiskyrė tuo, kad sceną puošdavo didžiuliu juodu voratinkliu. 1965 metais grupė įrašė savo pirmąjį singlą – grupės “The„The Blackwells”Blackwells“ dainą "Why Don't You Love Me". Jos atlikimui Vincentas turėjo išmokti groti lūpine armonikėle.

1967-aisiais grupė pradėjo reguliariai rengti pasirodymus [[Los Andželas|Los Andžele]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]]. Netrukus jie pakeitė pavadinimą į “The„The Nazz”Nazz“ ir išleido singlą "Wonder Who's Lovin' Her Now" kartu su būsimąją Alice Cooper daina "Lay Down And Die, Goodbye". Būgnininką Johną Speerą pakeitė Nealas Smithas, o metų pabaigoje grupė galutinai persikėlė į Los Andželą.

1968-ais jie sužinojo, kad jau egzistuoja kita grupė pavadinimu “Nazz”„Nazz“ ir teko vėl keisti sceninį vardą. Buvo pasirinktas pavadinimas '''''Alice Cooper''''', o pats Vincentas ėmė prisistatinėti scenoje šiuo vardu. <ref>[http://www.vh1.com/artists/az/cooper_alice/bio.jhtml Stephen Thomas Erlewine, Allmusic]</ref> Pradžioje buvo paplitusi nuomonė, kad pseudonimas “Alice„Alice Cooper”Cooper“ buvo vardas raganos, gyvenusios XVII amžiuje <ref>[http://www.therockradio.com/alice-cooper/biography.html The Rock Radio: Alice Cooper Biography]</ref>. Vis tik vėliau jis prisipažino, kad pavadinimas atsirado iš niekur, bandant sujungti mielos mergaitės, slepiančios už nugaros kirvį, įvaizdį. Alice Cooper taip pat yra “Archie”„Archie“ komiksų personažo Betty Cooper motinos vardas.

Vėlesniuose interviu Vincentas pasakojo, kad pradžioje “Alice„Alice Cooper”Cooper“ turėjo būti tik grupės pavadinimas, o jis pats prisistatinėjo tikruoju vardu – Vincentas Furnieras, – tačiau, jiems rengiant vis daugiau pasirodymų, gerbėjai dažnai kreipdavosi į jį "Hey, Alice!", tuo tarsi parodydami, kad tapatina grupės pavadinimą su jos vokalisto vardu, todėl ilgainiui jis perėmė pavadinimą kaip savo paties vardą. Tuo pačiu metu grupė suprato, kad moteriško vardo naudojimas bei jo galimos interpretacijos, taip pat moteriški sceniniai drabužiai ir naudojamas gausus makiažas gali ne tik būti sutikti kontroversiškai, bet neabejotinai turėtų patraukti ir žiniasklaidos dėmesį. Pats Vincentas yra pripažinęs, kad sceninio vardo pakeitimas buvo vienas svarbiausių ir sėkmingiausių jo karjeros sprendimų.

Grupės pripažinimo pradžia tapo jų itin nesėkmingas pasirodymas Kalifornijos klube “The„The Cheetah”Cheetah“. Nepatenkinti klausytojai nušvilpė pasirodymą jau po dešimties minučių, tačiau juos pastebėjo muzikos vadybininkas Shepas Gordonas, nusprendęs, kad grupės neigiamą energiją nukreipus tinkama linkme, galima gauti pozityvų rezultatą. Jam pavyko susitarti dėl susitikimo su kompozitoriumi ir muzikantu [[Frank Zappa]], kuris tuo metu ieškojo perspektyvių ir nežinomų grupių savo įrašų kompanijai “Straight„Straight Records”Records“. Zappa liepė grupei atvykti pas jį į namus perklausai “7-tą valandą”, tačiau jaunieji muzikantai klaidingai suprato, kad jis kalba apie 7-ą valandą ryto. Anksti ryte prikeltas muzikantų, besitikinčių jam 7-ą valandą ryto pademonstruoti savo muzikinius sugebėjimus, Zappa taip susižavėjo, kad pasirašė su jais sutartį trijų albumų leidimui. Pirmasis, pavadinimu [[Pretties for You]], pasirodė 1969 metais ir JAV topuose sugebėjo išbūti vos vieną savaitę, pasiekdamas tik 193-ią poziciją, ir nesulaukdamas klausytojų dėmesio.

Atsitikimas su višta nutiko Toronte, “Rock„Rock and Roll Revival”Revival“ pasirodyme 1969 rugsėjį. Grupės pasirodymo metu kažkokiu būdu ant scenos atsirado višta. Neturėdamas jokio supratimo apie gyvūnus, Cooperis nusprendė, kad, jei paukštis turi sparnus, jis gali skristi <ref>[http://www.superseventies.com/ssalicecooper.html ''Alice Cooper - In His Own Words'']</ref>. Jis sviedė paukštį virš žiūrovų, tikėdamasis, kad šis nuskris, tačiau višta nukrito tiesiai į minią, kuri ją tiesiog sudraskė į gabalus. <ref>Cooper confirms this version of events in an interview in ''Alice Cooper: Prime Cuts''</ref>

Sekančią dieną, kai šis įvykis buvo aprašytas daugelyje šalies laikraščių, Zappa paskambino Alice ir paklausė, ar teisingi pranešimai, kad jis scenoje nukando vištai galvą ir gėrė šios kraują. Cooperis paneigus gandą, Zappa pareiškė: “Kad„Kad ir ką bedarytum, niekam nesakyk, kad tu to nedarei”nedarei“ <ref>http://www.snopes.com/music/artists/marilyn2.htm</ref>, suprasdamas, kad tokios rūšies naujienos yra neįnainojamos grupės populiarinimui <ref>Five years later, the Chicken Incident would be parodied in the Ray Stevens song "The Moonlight Special", with Cooper being referred to as ''Agens Stoopa''.</ref>.

Nepaisant viešumo, kurį grupei suteikė spauda, aprašydama incidentą, jų antrasis albumas [[Easy Action]], pasirodęs 1970 metais, buvo toks pat nesėkmingas, kaip ir debiutinis. Kompanijai “Warner„Warner Bros. Records”Records“ įsigijus “Straight„Straight Records”Records“ iš Franko Zappos, Alice Cooper grupei atsirado galimybė leisti įrašus su kur kas garsesnės įrašų kompanijos vardu. Netrukus po to grupė iš Los Andželo, kuriame taip ir nesulaukė pripažinimo, persikraustė į gimtąjį Alice miestą Detroitą.

Po pirmųjų dviejų nesėkmingų albumų, grupei liko paskutinė galimybė pasiekti karjeros persilaužimą, išleidžiant trečiąjį, paskutinį albumą pagal sutartį su “Straight„Straight Records”Records“. Tam jie nusamdė jauną prodiuserį Bobą Ezriną.

1971 metais sėkmingos grupės gastrolės JAV ir ypač Europoje bei išleisto albumo populiarumas garantavo jiems naują sutartį su “Warner„Warner Bros.”“ dėl kitų įrašų leidimo.

Ketvirtasis albumas [[Killer (albumas)|Killer]], pasirodęs tų pačių metų pabaigoje, pratęsė grupės sėkmės kelią, kaip ir singlai “Under My Wheels" bei "Be My Lover", o "Halo Of Flies" pasiekė Top 10 Olandijoje. Albume taip pat buvo daina “Desperado”„Desperado“, dedikuota neseniai mirusiam Alice draugui [[Jim Morrison|Jimui Morrisonui]]. Pasirodymai su [[Killer (albumas)|Killer]] galutinai įtvirtino šiurpą keliantį Alice sceninį įvaizdį su pasirodymų metu lėlėms – kūdikiams kapojamomis galvomis, krauju bei smaugliais, o dažnai jo personažas būdavo pakariamas.

Anglijoje Mary Whitehouse, gerai žinomai kovotojai už moralines vertybes, pavyko pasiekti, kad [[BBC]] netransliuotų "School's Out" dainos vaizdo klipo <ref> [http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/tv_and_radio/article3984003.ece Cooper responded by sending Whitehouse flowers in thanks for the publicity the incident generated]</ref>, o parlamento narys Leo Abse ėmėsi organizuoti peticiją, kad grupei būtų uždrausta koncertuoti šalyje <ref>[http://www.alicecooperechive.com/index_articles.php?artlist=b&width=1440 Leo Abse's sensational Holy War against Alice]</ref>. Nepaisant to, panašūs veiksmai tik didino susidomėjimą grupe ir 1972 metų rugsėjį jie tapo pirmąja grupe, surengusia koncertą televizijos laidoje “ABC„ABC In Concert”Concert“.

1973 metų vasarį pasirodė albumas [[Billion Dollar Babies]], pasiekęs 1-ąją vietą JAV ir Jungtinėje Karalystėje, bei tapęs sėkmingiausiu grupės komerciniu projektu, kaip ir jo singlai “Elected”„Elected“, “Hello„Hello Hooray”Hooray“ bei "No More Mr. Nice Guy"; pastaroji daina buvo atsakas į Alice motinos ir jos bažnyčios grupės reakciją į sūnaus scenos pasirodymus. Tuo metu grupėje įvyko pasikeitimai: sveikatos problemų kamuojamą Gleną Buxtoną pakeitė Mickas Mashbiras.

1973-ių pabaigoje pasirodė albumas [[Muscle of Love]] su daina "Teenage Lament '74", tapusia paskutiniuoju grupės kūriniu, pasiekusių Jungtinės Karalystės Top 20. Albume taip pat buvo daina “The„The Men with the Golden Gun”Gun“, įrašyta kaip titulinė daina filmui apie agentą [[Džeimsas Bondas|Džeimsą Bondą]] [[Žmogus su auksiniu pistoletu]], tačiau vis tik prodiuseriai pasirinko kitą to paties pavadinimo dainą, atliekama Lulu. Pats albumas nebuvo komerciškai sėkmingas ir grupėje prasidėjo nesutarimai. Cooperis norėjo išlaikyti esamą grupės įvaizdį su teatralizuotais pasirodymais, kurie atnešė jiems pripažinimą ir suteikė išskirtinumo, tuo tarpu likę grupės nariai buvo linkę labiau koncentruotis į pačią muziką. Norėdami rasti išeitį, jie nutarė padaryti pertrauką

Cooperis vėl grįžo į Los Andželą, kur nuolatos pasirodydavo įvairiuose televizijos projektuose, tokiuose kaip “Hollywood„Hollywood Squares”Squares“. Netrukus “Warner„Warner Bros.”“ išleido rinkinį “Alice Cooper's Greatest Hits”, kuris pasiekė JAV Top 10 ir sulaukė didesnio pasisekimo negu [[Muscle of Love]]. Vis dėlto vėliau pasirodęs filmas “Good„Good To See You Again, Alice Cooper”Cooper“, kuriame buvo filmuota koncerto medžiaga ir komiški intarpai, susidomėjimo nesulaukė ir dažniausiai buvo demonstruojamas lauko kino teatruose.

Naudodamiesi susidariusia pertrauka, grupės nariai ėmė įrašinėti solo albumus. 1975 metais “Atlantic„Atlantic Records ”Records“ išleido pirmąjį solinį Cooperio darbą [[Welcome to My Nightmare]], o jo sėkmė galutinai palaidojo projektą Alice Cooper kaip grupę. Tai buvo konceptinis albumas, pasakojantis berniuko, vardu Stevenas, košmarus, o didžiausio pasisekimo sulaukė baladė "Only Women Bleed”, pasiekusi JAV Top 20. Albumo dainos tapo naujojo Cooperio šou pagrindu, o scenoje atsirado naujas personažas – aštuonių pėdų dydžio ciklopai, su kuriais Alice kovoja ir nužudo, nukirsdamas galvas.

1975 metų balandį televizijoje buvo parodyta speciali koncerto adaptacija “The„The Nightmare”Nightmare“, kuri tapo pirmuoju roko muzikos video albumu. Vėliau, 1983 metais, naujai išleista jo versija buvo nominuota [[Grammy]] kaip Geriausias Ilgas Muzikos Video. 1975 metų rugsėjį Cooperio pasirodymas [[Londonas|Londone]], [[Wembley stadionas|Wembley stadione]], buvo įamžintas koncertiniame filme “Welcome„Welcome to My Nightmare”Nightmare“, pasirodžiusiame kino teatruose 1976-aisiais. Nors populiarumas buvo menkas, vėliau filmas tapo kultiniu vidurnakčio seansų hitu.

Po tokios solo kajeros sėkmės ankstesnė grupė nustojo egzistavusi. Buvę jos nariai dar mėgino groti kartu: į grupę “Billion„Billion Dollar Babies”Babies“ susibūrė Michael Bruce, Dennis Dunaway ir Neal Smith, tačiau, 1977 metais išleidę albumą “Battleaxe”„Battleaxe“, išsiskirstė.

Tuo metu Cooperis tapo baro “The„The Hollywood Vampires”Vampires“ bendrasavininku ir tai buvo dar viena priežastis, skatinusi jį toliau nevengti piknudžiavimo alkoholiu.

1976 metais pasirodė du Alice Cooper albumai [[Alice Cooper Goes to Hell]] ir [[Lace and Whiskey]] su tokiomis populiariomis dainomis kaip "I Never Cry" (12 vieta JAV) ir "You and Me" (9 vieta). Koncertinio turo 1977-aisiais metu dar labiau paaštrėjo jo priklausomybė alkoholiui., sklido kalbos, kad jis kasdien išgerdavo butelį viskio ir dvi pakuotes [[Budweiser]] alaus. Netrukus Cooperis atsidūrė [[Niujorkas|Niujorko]] priklausomybės ligų klinikoje, kurioje patirtus įspūdžius vėliau perteikė 1978-aisiais pasirodžiusiame dalinai autobiografiniame albume [[From the Inside]]. Tituline daina tapo baladė "How You Gonna See Me Now" (12 vieta JAV), kurioje Cooperis išreiškė savo baimę kaip į jį po period klinikoje pasitiks žmona. Vėliau sekusiame koncertiniame ture scena buvo dekoruota kaip beprotnamis, o pasirodymas pavadinimu “The„The Strange Case of Alice Cooper”Cooper“ buvo išleistas vaizdajuostėje 1979-aisiais <ref>For the tour, Alice hired Dee Murray and Davey Johnstone of the [[Elton John]] Band; reportedly he had also wanted to hire Nigel Olsson on drums, and utilize the entire [[Elton John]] Band's rhythm section, but Olsson (who had earlier been with the Spencer Davis Group, and considered himself a serious musician) declined, referring to Alice's style of music as "cartoon rock".</ref>.

Aštuntojo dešimtmečio pradžia Alice Cooperiui buvo nesėkminga, jo albumai [[Flush the Fashion]], [[Special Forces]], [[Zipper Catches Skin]] ir [[DaDa]] komercine sėkme neprilygo ankstesniesiems jo darbams, atlikėjas vis labiau kentėjo nuo alkoholinės amnezijos. Albume [[Flush the Fashion]], prie kurio prisidėjo [[Queen]] prodiuseris Roy Thomas Bakeris, atsirado tuo metu populiaraus [[New Wave]] skambesys, kuris buvo svetimas ir nepriimtinas daugeliui Cooperio gerbėjų. Vis dėlto singlas "(We're All) Clones" pasiekė JAV Top 40. Albume [[Special Forces]] toliau vyravo kiek griežtesnis New Wave, tuo tarpu [[Zipper Catches Skin]] buvo labiau pop stiliaus, papildytas energingu gitarų skambesiu. Šie trys albumai žymėjo nesėkmingus Alice Cooper stiliaus eksperimentus, kurių jis atsisakė 1983 metais išleistame albume [[DaDa]]. Tai buvo paskutinysis albumas pagal sutartį su “Warner„Warner Bros.”“, o jo įrašams Alice Cooper vėl atnaujino bendradarbiavimą su prodiuseriu Bobu Ezrinu ir gitaristu Dicku Wagneriu.

Siekdamas išsaugoti yrančią santuoką, jis persikėlė į Fyniksą, kad lengviau pakeltų gydymą šeimos ir draugų apsuptyje. Po metų perleistas 1975-ųjų TV filmas “The„The Nightmare”Nightmare“ buvo nominuotas [[Grammy]] kaip Geriausias Ilgas Muzikinis Video (tais metais laimėjo [[Duran Duran]]), tačiau įrašų kompanijai “Warner„Warner Bros.”“ to pasirodė per mažai ir 1984 metais Alice Cooper pirmą kartą per savo muzikinę karjerą liko be sutarties su leidėju.

Atsiradusią karjeros pauzę Cooperis užpildė leisdamas laiką su šeima bei tobulindamas savo naujo pomėgio – golfo – įgūdžius. Vėliau sekė vaidmuo ispanų siaubo filme “Monster„Monster Dog”Dog“, o 1985-aisiais jis vėl grįžo prie mėginimų reanimuoti savo muzikinę karjerą kartu su gitaristu Kane Robertsu. Netrukus Cooperis pasirašė sutartį su”MCA Records” ir kartu su [[Twisted Sister]] įrašė dainą "Be Chrool To Your Scuel", kurios vaizdo klipas buvo uždraustas.

Oficialiu Alice Cooper sugrįžimu tapo 1986 metais pasirodęs albumas [[Constrictor]] ir daina "He's Back (The Man Behind the Mask)", sukurta siaubo filmui “Friday the 13th Part VI: Jason Lives”. Albumas bei koncertinės gastrolės, pavadintos “The„The Nightmare Returns”Returns“ tapo naujo sėkmingo jo karjeros etapo pradžia, o Helovyno metu vykęs pasirodymas Detroite tapo filmu “The„The Nightmare Returns”Returns“. Pasirodymai muzikinėje spaudoje buvo pažymėti kaip naujai atgimstančios Cooperio smurtinės fantazijos, kur kas manieringesnės ir įtaigesnės, su tobulesne choreografija, specialiaisiais efektais, siaubo bei juodojo humoro elementais <ref>[http://www.rollingstone.com/artists/alicecooper/biography See the Rolling Stone biography of Cooper]</ref>.

1987 metų albumas [[Raise Your Fist and Yell]] skambesiu buvo dar šiurkštesnis nei jo pirmtakas, o koncertinis turas, įtakotas to meto populiarių siaubo filmų “Friday„Friday the 13th”13th“ ir “Nightmare„Nightmare on Elm Street”Street“, tapo šokiruojančiu spektakliu, sulaukusių kontroversiškų atsiliepimų, ypač Europoje, panašių į reakciją JAV septintajame dešimtmetyje. Didžiojoje Britanijoje buvo raginama uždrausti pasirodymus kaip peržengiančius pramogų ribas <ref>The Daily Mirror, (U.K.) April 6th, 1988</ref>, o Vokietijoje buvo pasiekta, kad kai kurie šou elementai nebūtų rodomi. Tokie pareiškimai tik didino publikos susidomėjimą ir garantavo, kad bilietai į koncertus bus išparduoti.

Albumus [[Constrictor]] ir [[Raise Your Fist and Yell]] Cooperiui padėjo įrašyti gitaristas Kane Robertsas ir bosistas Kipas Wingeris, kurie abu pasitraukė 1988-ųjų pabaigoje: Wingeris prisijungė prie grupės “Winger”„Winger“, o Robertsas pradėjo solo karjerą.

1987 metais Cooperis atliko epizodinį vaidmenį [[John Carpenter|Johno Carpenterio]] filme [[Tamsos Princas]] bei dalyvavo parodomosiose amerikietiškose imtynėse “WrestleMania„WrestleMania III”III“.

1988 metais baigėsi Alice Cooper sutartis su “MCA„MCA Records”Records“ ir jis pasirašė naują sutartį su”Epic Records”. Po metų pasirodė albumas [[Trash]], iškėlęs jį į naujas populiarumo aukštumas ir leidęs surengti pasaulines gastroles didžiulėse arenose. Albumą įrašyti padėjo [[Bon Jovi]] prodiuseris Desmondas Childas, o jame skamba turbūt didžiausias naujųjų laikų Alice Cooper hitas “Poison”„Poison“ (2 vieta Britanijoje ir 7 vieta JAV).

1991 metais pasirodė devynioliktasis Alice Cooper studijinis albumas [[Hey Stoopid]]. Nors jo įrašuose dalyvavo tokios žvaigždės kaip [[Ozzy Osbourne]]as ir [[Slash]]as iš [[Guns N' Roses]], “Trash”„Trash“ komercinės sėkmės jis nepakartojo. Nepaisant to, Cooperis jau buvo tapęs tikra muzikos ir pramogų pasaulio įžymybe, kviečiama ne tik kartu įrašyti dainas, bet ir vaidinti kine. Taip Alice suvaidino Freddy Kruegerio patėvį siaubo filme “Nightmare On Elm Street. Freddy's Dead: The Final Nightmare”, atliko vaidmenį komedijoje “Wayne's World” bei dalyvavo įrašant

[[Guns N' Roses]] albumą “Use„Use Your Illusion I”I“.

Po šio albumo sekė net šešerių metų pertrauka, kurios metu pasirodė koncertinis albumas '''A Fistful Of Alice''' (1997 metais) ir keturių diskų rinkinys '''The Life and Crimes of Alice Cooper''' (1999), kurioje buvo ir biografija “Alcohol and Razor Blades, Poison and Needles: The Glorious Wretched Excess of Alice Cooper, All-American”, parašyta žurnalo “Creem”„Creem“ redaktoriaus Jeffrey Morgano <ref>[http://www.alicecooper.com/bio.html Alice Cooper official website]</ref>.

Matydamas, kad įvairios naujos roko grupės sėkmingai naudoja jo paties kažkada novatoriškus pasirodymų elementus bei muzikavimo stilių, savo naujojo albumo [[The Eyes of Alice Cooper]] įrašams Alice pasikvietė gerokai už save jaunesnius muzikantus. Mėginimas grįžti prie seno stiliaus su jaunesniu kolektyvu buvo netikėtai sėkmingas, suteikęs jau įprastai muzikai naują skambesį. Koncertinis turas “Bare„Bare Bones”Bones“ buvo kur kas mažiau teatralizuotas nei įprastai, daugiau dėmesio skiriant pačiai muzikai, kad padėjo atrasti, kad ir senosios Alice Cooper dainos, net ir be šou elementų, yra patrauklios publikai.

2004 metų sausį JAV radijo eteryje prasidėjo laidų “Nights„Nights with Alice Cooper”Cooper“ ciklas, kuriame skambėjo klasikiniai roko muzikos kūriniai, interviu su atlikėjais, o pats Cooperis pasakojo istorijas iš savo, kaip roko žvaidždės, gyvenimo. Šou JAV ir Kanadoje transliavo daugiau kaip 100 radijo stočių, o vėliau jos buvo platinamos ir visame pasaulyje.

2006 metų gruodį Fynikse įvyko pasirodymas, pavadintas “Christmas„Christmas Pudding”Pudding“, kuriame šešias klasika tapusias Alice Cooper dainas atliko vėl trumpam susirinkusi originalios sudėties grupė <ref>Damon Johnson, a guitarist in Cooper's then band, filled in for the deceased Glen Buxton.</ref> .

2008 metais Alice dalyvavo grupės “Avantasia”„Avantasia“ albumo “The„The Scarecrow”Scarecrow“ įrašuose, o liepos mėnesį, po kelių atidėliojimų, pats išleido studijinį albumą [[Along Came A Spider]]. Jis pasiekė 53-ią vietą JAV ir 31-ą Didžiojoje Britanijoje, tapdamas sėkmingiausiu įrašu nuo [[Hey Stoopid]]. Albumas sulaukė teigiamų atsiliepimų, nors [[Rolling Stone]] pasigedo Bobo Ezrino propoguojamų muzikos vertybių <ref> [http://www.rollingstone.com/reviews/album/22028709/review/22575622/along_came_a_spider Alice Cooper Along Came a Spider Rolling Stone album review]</ref>.

Nepaisant jau garbaus Alice Cooper amžiaus, paskutinysis dešimtmetis praėjo šiam aktyviai koncertuojant ir leidžiant albumus, be to, atlikėjas sulaukė įvairių apdovanojimų ir įvertinimų: 2007 jis pelnė ’’’Rock Immortal’’’ titulą “Scream„Scream Awards”Awards“ <ref> [http://www.tvguide.com/news/alice-cooper-spike/071023-03 Cooper joked in an interview regarding the award "Are you sure they don't mean immoral?"]</ref> apdovanojimuose; 2003 metais įamžintas [[Holivudas|Holivudo]] [[Žvaigždžių gatvėje]], o 2004 metų gegužę jam suteiktas “Grand„Grand Canyon”Canyon“ universiteto <ref>[http://www.bpnews.net/bpnews.asp?id=18238 Baptist Press article on the award, as well as Cooper's Christian faith and philanthropic relationship to the university]</ref> Garbės daktaro vardas. 2006 metais jam buvo įteiktas miesto Alice, [[Šiaurės Dakota]], simbolinis raktas, o gerbėjai du kartus mėgino įtraukti jį į [[Rokenrolo šlovės muziejus|Rokenrolo šlovės muziejų]] <ref> A campaign to induct Cooper was started in June 2006 by two German fans online at Myspace.com, sparked by a column written in April 2006 by Creem writer and official Cooper biographer Jeffrey Morgan in ''Metro Times Detroit''. A previous unsuccessful attempt was made in 2004 by fan Robert Floto using an online petition which logged more than 2,700 entries.</ref>

Alice Cooper yra prisipažinęs, kad jo mėgstamiausia grupė yra “The„The Yardbirds”Yardbirds“ <ref> Interview aired on Entertainment USA, BBC 2 (U.K.) during either November/December 1986</ref>, o didžiausią įtaką jo kūrybai turėjo britų grupės [[The Beatles]], [[The Who]] bei [[The Rolling Stones]]. Savo laidoje “Nights„Nights with Alice Cooper”Cooper“, kalbėdamas su [[Ozzy Osbourne]], jis išreiškė mintį, kad daugelio šiuolaikinių roko muzikos kūrėjų bėda ta, kad jie “pamiršo klausytis [[The Beatles]]” <ref>[http://www.nightswithalicecooper.com/audio/05-23-07-OZZY.mp3 Interview (mp3) with Osbourne]</ref>. 2007 metais [[BBC]] radijo programoje Cooperis įvardino samo mėgstamiausias dainas: [[The Rolling Stones]] "19th Nervous Breakdown" (1966), “The„The Vapors”Vapors“ "Turning Japanese" (1980), „The Kanck” "My Sharona" (1979, „Midnight Oil“ "Beds Are Burning" (1987, [[The Who]] "My Generation" (1965, [[Guns N' Roses]] "Welcome To The Jungle" (1987), [[David Bowie]] "Rebel Rebel" (1974), “The„The Yardbirds”Yardbirds“ "Over Under Sideways Down" (1966), “Jet”„Jet“ "Are You Gonna Be My Girl" (2003) ir [[The Beatles]] "A Hard Day's Night" (1964). <ref>3 September 2007 edition of BBC Radio 2 program ''Tracks of My Years'', hosted by Ken Bruce</ref>

1986 metais Alice Cooper koncertus JAV pradėdavo grupė [[Megadeth]]. Pamatęs grupės narių priklausomybę nuo narkotikų bei alkoholio, Cooperis asmeniškai iniciavo jiems pagalbą atsikratant šių problemų, o [[Megadeth]] lyderis [[Dave Mustaine]] nuo to laiko Alice vadina “krikštatėviu”„krikštatėviu“. <ref>[http://biz.yahoo.com/brn/080125/24126.html?.v=1 Fame & Fortune: Dave Mustaine]</ref> Aštuntąjame dešimtmetyje pats kovojęs su alkoholizmu, Cooperis ir toliau padeda muzikantams kovoti su įvairiomis priklausomybėmis, nuo kurių ir pats kentėjo.

1999 metais “Cleopatra„Cleopatra Records”Records“ išleido albumą “Humanary Stew: A Tribute to Alice Cooper”, kurio įrašui buvo surinkti žymiausi roko muzikos atlikėjai: [[Dave Mustaine]], Roger Daltrey, Ronnie James Dio, Slash, Bruce Dickinson, and Steve Jones. <ref>[http://music.yahoo.com/read/review/14236292 An online review of the album at Yahoo Entertainment can be found here]</ref>

Kurį laiką jis bendravo su aktore ir tuomečiu sekso simboliu [[Raquel Welch]] <ref>[http://www.telegraph.co.uk/portal/main.jhtml?xml=/portal/2007/08/28/nosplit/ftcooper128.xml Cooper's liaison with Welch is described in a 2007 ''Daily Telegraph'' article]</ref>, tačiau ją paliko tam, kad 1976 metų kovo 20 dieną vestų Sheryl Goddard. Sheryl buvo baleto choreografė ir dalyvavo Cooperio pasirodymuose nuo 1975 iki 1982 metų. 1983 metų lapkritį ji, nebepakęsdama Alice girtuokliavimo, padavė prašymą skyryboms, tačiau po pusmečio jie susitaikė <ref>[http://www.sickthingsuk.co.uk/timelines/t-dada.php ''Sick Things UK'' re: Reconciliation of Cooper and Cheryl Goddard]</ref> ir iki šiol yra kartu. Pora turi tris vaikus: dukterį Calico Cooper (gimusią 1981), kuri yra aktorė ir dainininkė, dalyvaujanti tėvo pasirodymuose nuo 2000-ųjų; sūnų Dashą (g. 1985), kuris taip pat groja grupėje “Runaway„Runaway Phoenix”Phoenix“; ir dukterį Sonora Rose (g. 1993).

Alice taip pat yra aistringas golfo žaidėjas, prisipažinęs, kad šis žaidimas jam daug padėjo atsikratant priklausomybės nuo alkoholio <ref>[http://www.contactmusic.com/news.nsf/article/coopers%20golf%20addiction_1049258 For example, see this entry at contactmusic.com]</ref> ir kad vieną priklausomybę pakeitė kita <ref>[http://www.telegraph.co.uk/arts/main.jhtml?xml=/arts/2005/11/13/svgadget13.xml Cooper spoke to the ''Daily Telegraph'' about the addictive nature of golf in 2005]</ref><ref>[http://www.billboard.com/bbcom/news/article_display.jsp?vnu_content_id=1003581021 See ''Alice Cooper: Saved By The Golf Course?'' at billboard.com]</ref>. Net 2007 metais pasirodžiusi biografinė knyga vadinosi “Alice„Alice Cooper, Golf Monster”Monster“, be to, kartu su Gary McCordu yra parašęs knygą “Golf„Golf for Dummies”Dummies“. Nuo 1997 metų jis organizuoja nuolatinius golfo turnyrus “Alice„Alice Cooper Celebrity AM Golf Tournament”Tournament“, iš kurių gaunamos viso pajamos skiriamos labdarai.