|
== Biografija ==
Tėvas Julius Greimas ([[1882]] m.) - mokytojas, motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė - tarnautoja (g. [[1886]] m.). [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 metais Greimų šeima grižo į Lietuvą. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje. A. J. Greimo vardas įamžintas Prancūzijoje: Chaussee gyvenvietėje yra jo vardu pavadinta aikštė, ant namo, kuriame gyveno, atidengta memorialinė lenta.
Iki [[1927]] m. mokėsi [[Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija|Kupiškio progimnazijoje]]. [[1929]]–[[1931]] m. gyveno [[Šiauliai|Šiauliuose]], lankė [[Šiaulių gimnazija|berniukų gimnaziją]]. [[Marijampolė]]je baigė [[Marijampolės gimnazija|Rygiškių Jono gimnaziją]]. [[1934]]–[[1935]] m. studijavo teisę [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], [[1936]]–[[1939]] m. kalbotyrą [[Grenoblis|Grenoblio]] universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. [[1940]]–[[1944]] m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo [[Didždvario gimnazija|Mergaičių gimnazijoje]] ir Prekybos institute, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių.
== Kūryba ==
'''„Lietuvių mitologijos studijos“''' Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją, remdamasis jos paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos jo mitologinės studijos apie dievus ir žmones (1979) ir '''„Tutos atminties beieškant“''' (lietuviškai išleista 1990m), už kurią 1989 m. paskirta JAV lietuvių bendruomenės premija, pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė(1970), rankraštyje likęs Gedimino sapno ir mitinės Palemono giminės genealogijos tyrinėjimai, studija apie nykštuką ir Grigo ratus, medžiaga Lietuvių mitologijos žodynui .
Profesoriaus darbų yra išversta į anglų, ispanų,italų, rumunų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas, jo idėjos, semiotikos mokslo darbai plačiai pritaikomi ne tiktai kalbos moksle, bet ir psichologijoje, muzikoje, medicinoje,psichiatrijoje, mene, ekonomikoje, teologijoje, filosofijoje, istorijoje,informatikoje, sociologijoje, kriminologijoje.
Kita A.J.Greimo knyga '''“Struktūrinė semantika”''' (pranc.k.) padėjo pamatus Paryžiaus semiotikos mokyklai, sulaukusiai atgarsio ir pasekėjų visame pasaulyje. Ji tebėra svarbiausias teorinis šaltinis tyrinėjant kalbos reikšmę. Knygoje suformuluotos pamatinės semiotinio metodo sąvokos, nubrėžta tekstų naratyvinio ir diskursyvinio lygmens tyrinėjimų kryptys. Knyga pirmą sykį išleista 1966 metais, yra išversta į daugelį Europos kalbų, nuolat cituojama.
A.J.Greimo semiotinės idėjos rado atgarsį įvairiuose Lietuvos humanitarų tyrinėjimuose. Tačiau dažniausiai su jomis buvo susipažįstama iš vėlesnių darbų - pradedant tarsi nuo stogo, nelabai suvokiant, kokie pamatai laiko pastatą. A.J.Greimo '''“Struktūrinė semantika”''', pasirodžiusi lietuvių kalba, bus naudinga ir akademinėms studijoms, ir humanitarinei savišvietai.
Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai.
'''Lietuviškai išleistos šios A. J. Greimo knygos:'''
* „Apie dievus ir žmones“ (1979 m.), „Semiotika“ ([[1989]] m.),
* „Tautos atminties beieškant“ ([[1990]] m.), „Iš arti ir iš toli“ (1991 m.),
== Nuorodos ==
* [http://www.gc.vu.lt/Greimas.php Biografija ir kūryba]
* http://www.booksfromlithuania.lt/index.php?page_id=3&action=info&WriterID=30
|
