Metodistai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 13:
Lietuvoje pirmoji metodistų bendruomenė įsikūrė [[1900]] m. [[Šančiai|Šančiuose]], Kaune. [[1911]] m. Kaune buvo pastatytas pirmasis bažnyčios pastatas, tai buvo pirmasis pastatas, kurį Baltijos šalyse pastatė metodistai. Vėliau bendruomenės įsikūrė [[Pilviškiai|Pilviškiuose]] (1921 m.), [[Tauragė]]je (1923 m.), [[Biržai|Biržuose]] (1923 m.), [[Šiauliai|Šiauliuose]] (1929 m.) [[Būtingė]]je (1921 m.), kuri vėliau susijungė su Šiaulių bendruomene, [[Marijampolė]]je (1937 m.), [[Klaipėda|Klaipėdoje]].
 
[[Vilnius|Vilniuje]] nuo 1927 m. veikė metodistų kunigų seminarija. Iki 1941 m. metodistų bažnyčia leido periodinį leidinį “Krikščionystės„Krikščionystės sargas”sargas“, literatūrą apie tikėjimą, buvo įsteigę blaivybės draugiją, veikusią visos šalies mastu, užsiėmė kultūrine (kai kuriuose parapijose veikė pučiamųjų orkestrai, veikė jaunimo doros ugdymo organizacija) bei kt. veikla.
 
Lietuvos įstojimas į [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungą]] po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Metodistų bažnyčiai buvo lemtingas. Metodistų bažnyčių kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių pastatai. 1941 m. dėl repatriacijos į Vokietiją, Lietuvą paliko daugelis kunigų bei vokiečių kilmės parapijiečių, o 1944 m. įsigaliojus sovietų valdžiai, užsidarė ir likusios metodistų bendruomenės. Tik Estijoje pavyko išlaikyti bažnytinį darbą iki pat 1991 m., kuomet Baltijos šalys vėl atgavo savo nepriklausomybę.