Petras Skarga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 11 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
S (wz prastinimas)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas)
[[1579]] m. jėzuitai Vilniuje įkūrė [[akademija|akademiją]], kurios pirmuoju [[rektorius|rektoriumi]] buvo paskirtas P.Skarga, pats įtikinėjęs Lietuvos ir Lenkijos karalių [[Steponas Batoras|Steponą Batorą]] aukštosios mokyklos būtinumu krašto švietimui. Vilniaus akademijai jis vadovavo penkerius metus - nuo [[1579]] iki [[1584]] metų.
[[1583]] m. pirmasis Vilniaus akademijos rektorius buvo paskirtas [[Livonija|Livonijos]] vietininko patarėju.
[[1584]] m. jėzuitų provinciolas jį pasiuntė į [[Krokuva|Krokuvą]]. Kaip rašo kunigas Kazimieras Džymala (Kazimierz Drzymala), “po„po Vilniaus Krokuva tapo antrąja kun. Skargos apaštališkąja dirva”dirva“ (Drzymala K., Ks. Piotr Skarga. Kraków, [[1984]], p. 22). Sekdamas italų pavyzdžiu, P.Skarga šiame mieste įkuria kelias [[organizacija]]s. Pirmoji jų - “Gailestingumo„Gailestingumo brolija”brolija“ (“Bractwo„Bractwo Milosierdzia”Milosierdzia“) - pradėjo veiklą jau [[1584]] metais, rūpinosi ligoniais, vargšais, jos nariai patys aukojo ir rinko aukas. Krokuvoje ši brolija gyvavo net iki [[1948]] metų. Prie “Gailestingumo„Gailestingumo brolijos”brolijos“ P.Skarga prijungė bažnytinį banką “Varguolių„Varguolių kamara”kamara“ (“Komora„Komora potrzebujących”potrzebujących“), padėjo susikurti draugijai “[[Šv. Mikalojus|Šv. Mikalojaus]] skrynelė” (“Skrzynka„Skrzynka sw. Mikolaja”Mikolaja“), kuri šelpė neturtingas ir doras merginas, kad jos galėtų ištekėti arba įstoti į vienuolyną. 1592 m. Krokuvoje siaučiant maro epidemijai, P.Skarga su kitais [[kapitula|kapitulos]] nariais įkūrė “Šv„Šv. Lozoriaus broliją”broliją“ (“Bractwo„Bractwo sw. Lazarza”Lazarza“).
Nuo [[1588]] m. P.Skarga tapo [[Zigmantas Vaza|Zigmanto III]] rūmų pamokslininku.
[[1612]] m. [[Velykos|Velykų]] pirmąją dieną [[76]] metų P.Skarga atsisveikino su dvaru ir prisiglaudė šv. Petro [[Bažnyčia|bažnyčioje]] Sandomyre. Jis jau negalėjo laikyti [[Šventosios Mišios|Mišių]], tik kiekvieną dieną priimdavo [[Eucharistija|šv. Komuniją]]. [[1612]] m. rugsėjo 27 d. žymusis pamokslininkas mirė.
== P.Skargos darbų reikšmė ==
Savo gyvenimo metais, XVI a. pabaigoje - [XVII a. pradžioje, P.Skarga garsėjo kaip nepralenkiamas žodžio meistras.
Tuo laikotarpiu ypač aukštinti P.Skargos “Šventųjų„Šventųjų gyvenimai”gyvenimai“, susilaukę vėliau net 25 leidimų.
[[Legenda]] apie jį kaip apie pranašą sklinda nuo XVIII a. pabaigos, kai prieš pat nepriklausomybės netekimą [[1792]] m. buvo išspausdinti “Seimo„Seimo pamokslai”pamokslai“.
Žymiausias lenkų romantikų atstovas [[Adomas Mickevičius]] (Adam Mickiewicz) “Seimo„Seimo pamokslų”pamokslų“ autoriui paskyrė visą [[1841]] m. birželio 25 d. paskaitą (College de France), kurioje išaukštino jį kaip pranašą ir patriotą. Skargos darbų idėjos ir jų literatūrinė ekspresija turėjo poveikio vėlesnei Lenkijos ir Lietuvos gyvenimo idėjinei raidai. [[Romantizmas|Romantizmo]] epochoje Skarga buvo iškeltas kaip valstybės likimo pranašas (Adomas Mickevičius).
Kiek vėliau, XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, P.Skarga kaip politiku susidomėjo istorikai.Istorikus domino P.Skargos politinės pažiūros. Daugelis jo pamoksluose įžiūrėjo politinę programą, kuria vadovavęsis P.Skarga.
XX a. viduryje pažvelgta į P.Skargą kaip į šventą kunigą. P.Skargos 400 metų gimimo jubiliejaus minėjime nemažai buvo kalbama apie jo apaštališkąją veiklą Lietuvos ir Lenkijos valstybėje, atsirado kanonizacijos iniciatorių.
174 866

pakeitimai