Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

Dydis nepakito, prieš 9 metus
S
Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Pagrindiniai Tautų Sąjungos organai buvo parlamentinė asamblėja ir vykdomoji taryba. [[1921]] m. buvo įkurtas Nuolatinis tarptautinis teismas. 1920 m. [[lapkričio 15]] d. Tautų Lygos centro būstinė persikėlė iš [[Londonas|Londono]] į [[Ženeva|Ženevą]], kur ir prasidėjo pirmas Tautų Sąjungos asamblėjos posėdis.
 
Tautų Sąjungos politika pirmiausia buvo orientuota į apsaugos suteikimą asmenims, kurie, pasikeitus valstybių sienoms ir susikūrus naujoms tautinėms valstybėms, neteko savo [[pilietybė]]s. Be to, buvo pripažinta, kad tarptautinė apsauga reikalinga ir tiems asmenims, kurie ne dėl savo kaltės negali gauti savo valstybės galiojančių pasų arba kelionės dokumentų. [[1921]] m. rugpjūčio mėnesį buvo nuspręsta paskirti Tautų Sąjungos vyriausiąjį pabėgėlių komisarą. Juo tapo Norvegijos delegatas Tautų Sąjungoje dr. [[Fritjofas Nansenas]]. Be didžiulės paramos, suteiktos pabėgėliams iš įvairių šalių, F. Nansenas sukūrė specialų dokumentą – pabėgėlių identifikacinę kortelę, kurią pradėjo vadinti “Nanseno„Nanseno pasu”pasu“. Ši kortelė buvo pripažinta 52 pasaulio šalyse.
 
[[1926]] m. [[gegužės 12]] d. susitarime “Dėl„Dėl asmens tapatybę patvirtinančių pažymėjimų išdavimo rusų ir armėnų pabėgėliams”pabėgėliams“ buvo pateiktas vienas pirmųjų oficialių pabėgėlių apibrėžimų. [[1933]] m. [[spalio 28]] d. ''Konvencija dėl tarptautinio pabėgėlio statuso'' buvo pirmasis tarptautinio masto universalus dokumentas pabėgėlių klausimais. Konvencijoje pabėgėlis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris yra už savo šalies ribų ir negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga. Pirmą kartą buvo suformuluotas prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių negrąžinimo principas.
 
[[1920]] m. gruodžio mėn. Tautų Sąjungos asamblėjoje svarstant [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] klausimą buvo nutarta jų į Sąjungą nepriimti, remiantis geopolitiniais motyvais. Esą, Baltijos valstybės esančios [[Rusija|Rusijos]] įtakos sferoje, ir dėl jų egzistavimo nesą jokių garantijų. Vis tik [[1921]] m. [[rugsėjo 22]] d. Lietuva, Latvija ir Estija buvo priimtos. [[1925]] m. – [[Lokarnas|Lokarno]] sutartys turėjo pripažinti nebekeičiamu pokarinį žemėlapį. [[1926]] m. [[gegužės 8]] d. Paryžiuje Tautų Sąjunga pasirašė konvenciją, pagal kurią [[Klaipėdos kraštas]] perduotas Lietuvai.
174 796

pakeitimai