Europidai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kalbų santrumpų šablonai
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (pirma pakopa)
Eilutė 3:
Senasis [[arealas]] apėmė vidutinio ir Viduržemio jūros klimato kraštus, kurie paprastai turi ilgą kranto liniją ir kuriems būdingas jūrinis klimatas su nešalta žiema. Į rytus ir pietus klimatas sausėja. Eurazijos vidurinėse ir aukštose platumose keičiantis [[Metų laikai|metų laikams]] labai keičiasi šviesinės [[diena|dienos]] ilgis. Arealas padalintas į rytų - vakarų kryptimis orientuotas juostas, kurias atskiria ta pačia kryptimi einantys kalnai ([[Pirėnai]] - [[Alpės]] - [[Balkanai]] - [[Kaukazas]] - [[Kopetdagas]] - [[Tian Šanis]]).
 
Europidų formavimąsi, kaip manoma, paveikė prieš 10 tūkst. metų pasibaigęs [[ledynmetis]]. Atsitraukiantys [[ledynas|ledynai]] paliko tuščias teritorijas, kuriose apsigyveno žmonės. Per 8-1 tūkstantmečius ppr. m. e. beveik visoje Europoje ėmė įsigalėti [[žemės ūkis]], kuris padidino pagaminamo maisto kiekį ir padidino žmonių [[populiacija]]s ir gyventojųū tankį. Žmonės pasidaro žymiai sėslesni (klajoklinė gyvulininkystė atsirado gerokai vėliau, apie 1 tūkstantmetį ppr. m. e.). Traukiantis ledynams ir gerėjant klimatui žmonės kraustėsi į šiaurę, atsinešdami savo technologijas, maišydamiesi su anksčiau ten gyvenusiais žmonėmis.
 
Bandant sukurti žmonių antropologinių tipų klasifikaciją, kurioje būtų atsižvelgta į žmonių morfologiją, senąją migraciją, senąjį ir dabartinį paplitimą, vieningos sistemos sukurti nepavyko. Senąsias mažąsias rases vadina pagal tipiško ar pirmojo radinio vietą.