|
=== Neolitas ===
Kaip liudija [[Archeologija|archeologinės]] iškasenos, pirmieji gyventojai toje teritorijoje, kurioje susiformavo baltų tautos, įsikūrė [[Paleolitinės kultūros Lietuvoje|paleolite]], X tūkstantmečio ppr. m. e. II pusėje negrįžtamai pasitraukus ledynams, atšilus klimatui ir išplitus miškams. Radinių, kurie bylotų apie kokias nors to meto pirmykščio tikėjimo apraiškas, nerasta. Tačiau kai kurie [[Neolitinės kultūros Lietuvoje|neolito (III-II t-metis ppr. m. e.) periodo radiniai]] jau rodo buvus fetišistines, totemistines pasaulėjautos užuomazgas. Paminėtinos lazdos su rankenomis, vaizduojančiomis briedžių galvas. Jos, matyt, buvo naudojamos medžioklinės magijos apeigose. Rasti samčiai su vandens paukščių galvutėmis gali būti sietini su vandens kulto pradmenimis. Įvairūs [[amuletas|amuletai]], vaizduojantys gyvates, rodo gyvačių kulto buvimą.
=== Virvelinės keramikos kultūra ===
Manoma, kad III t - mečio ppr. m. e. pab. dabartinę baltų teritoriją pasiekė nauja klajoklių, vad. virvelinės keramikos kultūros atstovų, gentis, kuriai susimaišius su vietos gyventojais, susidarė baltų gentys. Vėlyvojo neolito (II t - metis ppr. m. e.) radiniai rodo, kad tuo metu jau buvo susiformavęs gamtos jėgų kultas, išreiškiantis abstrakčias vegetatyvines idėjas. Gyvatės siejimas su gyvybingumu rodo palyginti nemenką abstraktaus mąstymo laipsnį. Animistinio tikėjimo formos galėjo atsirasti vėliau, žymiai pakitus pirmykščiams šeimyniniams santykiams. Apie tikėjimą pomirtiniu gyvenimu galima spręsti iš laidojimo papročių, būtent, iš kapuose randamų įkapių. Laidoti užkasant į žemę pradėta neolite, o neolito pab. kapuose randama ir įkapių (daugiausia akmeninių kovos kirvukų). Tačiau labiau nusistovėję [[baltų laidojimo papročiai|laidojimo papročiai baltuose]] pastebimi tik žalvario a. (II-I t - metyje ppr. m. e.), o paprotys dėti įkapes visuotinai įsigali nuo II m. e. a.
=== Mirusiųjų deginimas ===
|
