22:04, 7 kovo 2010 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 817 keitimai S Užrakino Algirdas Julius Greimas: Beprasmis redagavimų karas ([edit=autoconfirmed] (baigia galioti 19:04, 10 kovo 2010 (UTC)) [move=autoconfirmed] (baigia galioti 19:04, 10 kovo 2010 (UTC))) ← Prieš tai darytas keitimas		13:01, 13 kovo 2010 versija taisyti anuliuoti Sesuciukas (aptarimas \| indėlis) 10 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Biografija == Tėvas Julius Greimas buvo mokytojas ([[1882]] m.), motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė buvo tarnautoja (g. [[1886]] m.). [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmojo pasaulinio karo]] metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 metais Greimų šeima grižo į Lietuvą. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje. A. J. Greimo vardas įamžintas Prancūzijoje: Chaussee gyvenvietėje yra jo vardu pavadinta aikštė, ant namo, kuriame gyveno, atidengta memorialinė lenta. Iki [[1927]] m. mokėsi [[Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija\|Kupiškio progimnazijoje]]. [[1929]]–[[1931]] m. gyveno [[Šiauliai\|Šiauliuose]], lankė [[Šiaulių gimnazija\|berniukų gimnaziją]]. [[Marijampolė]]je baigė [[Marijampolės gimnazija\|Rygiškių Jono gimnaziją]]. [[1934]]–[[1935]] m. studijavo teisę [[VDU\|Vytauto Didžiojo universitete]]. Atsiradus skubiam prancūzų kalbos mokytojų poreikiui, paskyrus valstybinę stipendiją, [[1936~~]]–[[1939]]~~ m.metais ~~kalbotyrą~~jis buvo pasiųstas studijuoti į ~~[[Grenoblis\|~~Grenoblio]] ~~universitete~~universitetą, kurį baigė 1939 metais. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. [[1940]]–[[1944]] m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo [[Didždvario gimnazija\|Mergaičių gimnazijoje]] ir Prekybos institute, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių. 1944 m. su šeima pasitraukė į Prancūziją. [[1949]] m. [[Sorbona\|Sorbonoje]] apgynė daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“ - iš prancūzų kalbos istorijos. [[1950]]–[[1958]] m. dėstė [[Aleksandrija\|Aleksandrijos]], [[1958]]–[[1962]] m. [[Ankara\|Ankaros]] ir [[Stambulas\|Stambulo]] universitetuose. [[1960]]m. prof. A. J. Greimas drauge su bendraminčiais Prancūzijoje įkuria Prancūzų kalbos tyrimų draugiją, iš esmės žymėjusią lingvistikos atgimimą toje šalyje, prieštaraujant tradiciniams filologiniams kalbos tyrimams. [[1962]]–[[1965]] m. dėstė [[Puatjė]] ~~universitetuose~~universitete. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. [[1965]]–[[1968]] m. Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinis sekretorius. [[1969]]–[[1971]] m. Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine ([[Italija]]) mokslinis vadovas. Lankėsi Lietuvoje,[[1971]]–[[1979]] skaitė paskaitas [[VU\|Vilniaus universitete]]. Vilniuje yra Vilniaus universiteto A. J. Greimos semiotikos ir literatūros teorijos centras. Nacių okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime. Taip pat lietuvių emigrantų politinėje veikloje. A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai, kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslui. Jis sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A. J. Greimas praturtino semiotiką originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Jam buvo patikėtos Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus, Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine (Italija) mokslinio vadovo pareigos, šis mokslininkas laikomas vienu geriausiu pasaulio semiotiku. Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas parašė prancūziškai, prancūzų kalba išdėstė ir paties sukurtą bendrąją reikšmės teoriją. Mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai. Mitologijai suteikęs aktualios struktūros statusą, tautinės atminties ieškojo dievų ir žmonių pasauliuose. Algirdas J. Greimas yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle Vienybės medis Vilniuje. == Veikla == '''1951''m. Greimas pasitraukia iš aktyvios politikos ir labiau atsideda kultūros klausimams. '''1958'''m. „Dirvoje“ kalbėdamas apie savąją lietuvišką veiklą jis sakosi prisiėmęs „kultūrinio juodadarbio pareigas“. Jau būdamas 12 metų parašė avantiūrinį romaną. Daug skaitydavo Šiaulių miesto bibliotekoje, tad skaitymas pamėgdžiojo vaikų avantiūras ir parašė šį nuotykių romaną. Pirmoji Greimo prakalba buvusi apie Vaižgantą, kai kartą per metus visa gimnazija būdavo sušaukiama ir vienas mokinys skaitydavo paskaitą. '''1942'''m. mirus K. Binkiui Šiaulių teatre miesto inteligentai surengė paminėjimą- akademiją. Jo metu Greimo pasakyta kalba „Binkis- vėliauninkas“ tapo ir viena pirmųjų publikacijų, '''1943'''m. pasirodė pirmame „Varpų“ almanacho numeryje. Greimas buvo almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorius. Pokario metais, vadinamųjų perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje ir kiek vėliau Amerikoje, gyvavo kultūrinė „mažoji Lietuva“, pajėgusi subrandinti ištisą kūrėjų kartą. Greimas nusistatė principą: atsiliepti į visus kvietimus ir pasiūlymus, kuriuos gaus. Rašė į išeivijos spaudą, skaitė paskaitas įvairiuose susibūrimuose, išnaudojo kiekvieną progą užmegzti ryšius su Lietuva, aktyviausiai įsiterpė į nepriklausomybę atgavusios Lietuvos kultūrinį gyvenimą. '''1971'''m. apžvelgė bendrosios struktūrinės metodikos problemas ir struktūrinį metodą, analizavo Gedimino sapno legendą, '''1979'''m. aptarė kai kuriuos literatūros tyrinėjimo principus. Paskaitos Vilniaus universitete sulaukė didelio visuomenės dėmesio , o taip pat ir ideologijos sargų susirūpinimo. Rašė lingvistikos, semantikos bei semiotikos, lietuvių folkloristikos ir kitais klausimais, formulavo bendrosios semiotikos idėjas ir siekė jas pritaikyti kultūrinių procesų analizei. Kartu domėjosi , ar negalima šio metodo pritaikyti istorijos tyrimui, ypač, kai trūksta kitų šaltinių. Mokslininkas rašė prancūzų ir lietuvių kalbomis, prancūziškai rengė bendraautorinius darbus, lietuviškai – apie mūsų tautos kultūrą. Nuolat aiškino lietuvių skaitytojams savo koncepcijas, neretai interviu forma. Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais vis daugiau domėjosi lietuvių kultūra, ypač mitologija, bandė ją išryškinti pasaulinės kultūros kontekste. Analizuodamas senovės lietuvių kultūros reliktus, jis atskleidė mūsų protėvių pasaulėjautą. Nagrinėdamas lietuvių kultūros vyksmą, Greimas formulavo naujus kultūrologijos principus. Profesoriaus dėka ne vienas Vakarų mokslininkas atkreipė dėmesį į lietuvių kultūros fenomeno savitumą. Greimo moksliniai interesai tolydžiai plėtėsi. Jis sugebėjo į žinomus dalykus pažvelgti naujai, vertė susimąstyti dėl įsigalėjusių postulatų pagrįstumo. == Kūryba == „Lietuvių mitologijos studijos“ Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją, remdamasis jos paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos jo mitologinės studijos apie dievus ir žmones (1979) ir „Tutos atminties beieškant“ (lietuviškai išleista 1990m), už kurią '''1989'''m. paskirta JAV lietuvių bendruomenės premija, pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė(1970), rankraštyje likęs Gedimino sapno ir mitinės Palemono giminės genealogijos tyrinėjimai, studija apie nykštuką ir Grigo ratus, medžiaga Lietuvių mitologijos žodynui . Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai. Stambiausi leksikografiniai darbai: „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.), „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T. A. Keane).▼ Profesoriaus darbų yra išversta į anglų, ispanų,italų, rumunų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas, jo idėjos, semiotikos mokslo darbai plačiai pritaikomi ne tiktai kalbos moksle, bet ir psichologijoje, muzikoje, medicinoje,psichiatrijoje, mene, ekonomikoje, teologijoje, filosofijoje, istorijoje,informatikoje, sociologijoje, kriminologijoje. Kita A.J.Greimo knyga “Struktūrinė semantika” (pranc.k.) padėjo pamatus Paryžiaus semiotikos mokyklai, sulaukusiai atgarsio ir pasekėjų visame pasaulyje. Ji tebėra svarbiausias teorinis šaltinis tyrinėjant kalbos reikšmę. Knygoje suformuluotos pamatinės semiotinio metodo sąvokos, nubrėžta tekstų naratyvinio ir diskursyvinio lygmens tyrinėjimų kryptys. Knyga pirmą sykį išleista 1966 metais, yra išversta į daugelį Europos kalbų, nuolat cituojama. A.J.Greimo semiotinės idėjos rado atgarsį įvairiuose Lietuvos humanitarų tyrinėjimuose. Tačiau dažniausiai su jomis buvo susipažįstama iš vėlesnių darbų - pradedant tarsi nuo stogo, nelabai suvokiant, kokie pamatai laiko pastatą. A.J.Greimo “Struktūrinė semantika”, pasirodžiusi lietuvių kalba, bus naudinga ir akademinėms studijoms, ir humanitarinei savišvietai. ▲Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai. ~~Stambiausi leksikografiniai darbai: „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.), „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T. A. Keane).~~ Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų kalba rašytose knygose „Struktūrinė semantika“ (1966 m.), „Apie prasmę“ ([[1970]] m.), „Mopasanas. Teksto semiotika: Praktinės pratybos“ ([[1976]] m.), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976 m.), „Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, [[1979]] m., su J. Courtés, 2, [[1986]] m., kartu su kitais autoriais), „Apie prasmę II“ ([[1983]] m.), „Apie netobulumą“ ([[1987]] m.), „Pasijų semiotika“ ([[1991]] m., su J. Fontanille). == Bibliografija == Lietuviškai išleistos šios A. J. Greimo knygos: „Apie dievus ir žmones“ (1979 m.), „Semiotika“ ([[1989]] m.), „Tautos atminties beieškant“ ([[1990]] m.), „Iš arti ir iš toli“ (1991 m.), „Gyvenimas ir galvojimas“ ([[1998]] m.), „Baimės ieškojimas“ ([[1999]] m.). '''Stambiausi leksikografiniai darbai:''' * „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.); * „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T. A. Keane); * Struktūrinė semantika (1966) (pranc.k.); * Apie prasmę (1970) (pranc.k.); * Maupassant’as. Teksto semiotika: Praktinės pratybos (1976) (pranc.k.); * Semiotika ir visuomenės mokslai (1976) (pranc.k.); * Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais) (pranc.k.); * Apie prasmę II (1983) (pranc.k.); * Apie netobulumą (1987) (pranc.k.); * Pasijų semiotika (1991, su J. Fontanille) (pranc.k.). '''Lietuviškai išleistos knygos:''' * „Apie dievus ir žmones“ (1979 m.); * „Semiotika“ ([[1989]] m.); * „Tautos atminties beieškant“ ([[1990]] m.; * „Iš arti ir iš toli“ (1991 m.); * „Gyvenimas ir galvojimas“ ([[1998]] m.); * „Baimės ieškojimas“ ([[1999]] m.). '''Kitomis kalbomis išleistos knygos:''' * Maupassant: La sémiotique du texte. Paris: Seuil, 1983 (pranc.k.); * Des dieux et des hommes: [études de mythologie lith.]. Paris: Presses Univ. de France, 1985 (pranc.k.); * Sémantique structurale: [recherche de méthode]. Paris: Presses Univ. de France, 1986 (pranc.k.); * Sémiotique des passions: des états de choses aux états d’âme /Algirdas Julien Greimas, Jacques Fontanille. Paris: Seuil, 1991 (pranc.k.); * Dictionnaire de moyen français: La Renaissance / Algirdas Julien Greimas, Teresa Mary Keane. Paris: Larousse, 1992 (pranc.k.); * Of Gods and Men: [studies in Lithuanian mythology]. Bloomington; Indianapolis: Indiana University Press, 1992 (angl.k.); * La Lituanie un des Pays Baltes / Algirdas Julien Greimas, Saulius Žukas. Vilnius: Baltos lankos, 1993 (pranc.k.). == Nuorodos == * [http://www.gc.vu.lt/Greimas.php Biografija ir kūryba] * http://www.booksfromlithuania.lt/index.php?page_id=3&action=info&WriterID=30 * http://www.demokratija.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=170:mokslininkas&catid=22:kita-nuomone&Itemid=64 * http://www.anyksta.lt/print_forms/print_st.php?st=9291&m=1 * http://www.litencyc.com/php/speople.php?rec=true&UID=1873 * http://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=311 * http://www.moscovia1.narod.ru/archivas/2002_1/pabaisos.htm * http://www.lrytas.lt/-12288000901226782297-p6-tapatyb%C4%97s-mitologija-ideal%C5%ABs-%C5%BEaidimai-su-praeitimi.htm {{DEFAULTSORT:Greimas, Algirdas Julius}}

Algirdas Julius Greimas: Skirtumas tarp puslapio versijų