Kinijos Liaudies Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
Po Mao mirties dalis Kinijos lyderių pripažino, jog šalis yra itin prastoje ekonominėje ir socialinėje padėtyje. Partijoje prasidėjo kova dėl valdžios tarp [[Keturių gauja|Keturių gaujos]], [[Hua Guofeng]] ir [[Den Siaopinas|Den Siaopino]]. Pastarasis išmanevravo tarp kovojančių grupių ir netrukus tapo vyraujančia Partijos figūra.
 
[[Vaizdas:Carter DengXiaoping.jpg|thumb|220px|[[Den Siaopinas|Den Siaopino]] ir tuometinio [[JAV]] prezidento [[Džimis Karteris|Džimio Karterio]] susitikimas 1979 m.]]
Pagrindinis Den Siaopino siekis buvo [[modernizacija|modernizuoti]] šalies ekonomika. Tai atspindėjo jo sukurtas [[Keturios modernizacijos|Keturių modernizacijų]] planas, apimantis [[žemės ūkis|žemės ūkį]], [[industrija|industriją]], [[technologija|technologijas]] ir [[armija|armiją]]. Šis planas 1977 m. rugpjūtį buvo įrašytas į [[Kinijos Komunistų partija|Komunistų partijos]], o 1978 m. kovą ir į šalies Konstituciją. Netrukus Kinija užmezgė ekonominius santykius su kitomis šalimis, neprieštaravo užsienio investicijoms. Tai pačiais metais buvo pradėtas požiūrio į [[Mao Dzedunas|Mao]] politiką bei pačią asmenybę keitimas, atvirai kalbant apie jo padarytas klaidas, siaubingas Kultūrinės revoliucijos pasekmes. Taip buvo stengtasi įteisinti naują politinę kryptį, kuri kai kuriais aspektais prieštaravo anksčiau buvusiai. Vis gi nors Den Siaopinas siekė pragmatiškiau žiūrėti į ekonomiką, apie demokratiją ir liberalizmą politikoje nebuvo kalbama. Valdžia liko sutelkta Partijos rankose, o tuometinis [[Disidentas|disidentinis]] judėjimas, vadovaujamas [[Vei Dzinšengas|Vei Dzinšengo]] ir reikalaujantis [[Penktoji modernizacija|Penktosios modernizacijos]] - politinės demokratijos, buvo greitai numalšintas. 1978 m. gruodį Den Siaopinas buvo oficialiai paskelbtas šalies lyderiu.
 
4 634

pakeitimai