Kinijos Liaudies Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
== Den Siaopino iškilimas ir ekonominės reformos (1976-1989) ==
 
Po Mao Dzeduno mirties dalis Kinijos lyderių pripažino, jog šalis yra itin prastoje ekonominėje ir socialinėje padėtyje. Partijoje prasidėjo kova dėl valdžios tarp [[Keturių gauja|Keturių gaujos]], [[Hua Guofeng]] ir [[Den Siaopinas|Den Siaopino,]]. kurisPastarasis išmanevravo tarp kovojančių grupių ir 1980 m.netrukus tapo Kinijosvyraujančia lyderiuPartijos figūra. 11-ojo Kinijos komunistų partijos kongreso 3-iame plenume Den Siaopinas paskelbė apie [[Kinijos ekonomikos reforma|ekonominių reformų ir atvirumo]] planus, kurie pradėti įgyvendinti dekolektyvizuojant kaimą, vykdant pramonės reformas decentralizuojant vyriausybės vaidmenį pramonės sektoriuje.
 
Pagrindinis Den Siaopino siekis buvo [[modernizacija|modernizuoti]] šalies ekonomika. Tai atspindėjo jo sukurtas [[Keturios modernizacijos|Keturių modernizacijų]] planas, apimantis [[žemės ūkis|žemės ūkį]], [[industrija|industriją]], [[technologija|technologijas]] ir [[armija|armiją]]. Šis planas 1977 m. rugpjūtį buvo įrašytas į [[Kinijos Komunistų partija|Komunistų partijos]], o 1978 m. kovą ir į šalies Konstituciją. Netrukus Kinija užmezgė ekonominius santykius su kitomis šalimis, neprieštaravo užsienio investicijoms. Tai pačiais metais buvo pradėtas požiūrio į [[Mao Dzedunas|Mao]] politiką bei pačią asmenybę keitimas, atvirai kalbant apie jo padarytas klaidas, siaubingas Kultūrinės revoliucijos pasekmes. Taip buvo stengtasi įteisinti naują politinę kryptį, kuri kai kuriais aspektais prieštaravo anksčiau buvusiai. Vis gi nors Den Siaopinas siekė pragmatiškiau žiūrėti į ekonomiką, apie demokratiją ir liberalizmą politikoje nebuvo kalbama. Valdžia liko sutelkta Partijos rankose, o tuometinis [[Disidentas|disidentinis]] judėjimas, vadovaujamas [[Vei Dzinšengas|Vei Dzinšengo]] ir reikalaujantis [[Penktoji modernizacija|Penktosios modernizacijos]] - politinės demokratijos, buvo greitai numalšintas. 1978 m. gruodį Den Siaopinas buvo oficialiai paskelbtas šalies lyderiu.
 
1978 m. buvo pradėtos [[JAV]] ir Kinijos derybos dėl glaudesnių tarpusavio santykių, o sekančiais metais įvyko pirmasis Den Siaopino oficialus vizitas į šią šalį. Kinija JAV matė kaip sąjungininkę atsvarai prieš [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]] bei kaip svarbią partnerę, galinčią su savo kapitalu ir technologijomis prisidėti prie šalies modernizacijos. Be to, svarbiu klausimu buvo laikomi [[Taivanas|Taivano]] ir JAV santykiai. Abi pusės susitikimu buvo patenkintos ir pradedant 1979 m. Kinijos ir JAV bendradarbiavimas žymiai sustiprėjo.
 
Pradedant 1979 m. Kinijoje buvo pradėtas aktyvus [[Kinijos ekonomikos reforma|ekonomikos reformavimas]]: vykdoma kaimo dekolektyvizacija, iš lėto mažinamas vyriausybės vaidmuo pramonės sektoriuje, steigiamos užsienio investuotojams palankias sąlygas užtikrinančios ekonominės zonos, skatinamas [[eksportas]]. Šie pokyčiai buvo sėkmingi ir Kinijos ekonomika pradėjo sparčiai augti. Tuo pat metu buvo susiduriama su aukštos [[infliacija|infliacijos]], kylančio nedarbo lygio, nusikalstamumo bei [[korupcija|korupcijos]] problemomis.<ref>Constantine Christopher Menges. ''China: the gathering threat''. Nelson Current, 2005. 74-98 psl.</ref>
 
== Dziang Dzemino laikotarpis (1989-2003) ==
 
== Hu Dzintao vadovavimas (2003-) ==
 
== Literatūra ==
4 641

pakeitimas