Rūgštusis lietus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Rūgštus lietus susidaro, kai [[sieros dioksidas]] (SO₂) ir azoto oksidai (N₂O, NO, N₂O₃, NO₂) yra išmetami į atmosferą, chemiškai pasikeičia ir susimaišo su vandeniu. Iš šio vandens susidaro debesys. Užterštas vanduo patenka į žemę su lietumi ar sniegu. Toks lietus didina dirvos rūgštingumą ir gali sutrikdyti ežerų ar upelių cheminį balansą. Iš esmės rūgštus lietus yra bet kokie [[krituliai]] su labai žemu pH (rūgštingumu). [[Anglies dioksidas]] (CO₂) išsiskaido ir susidariusi silpna angliarūgštė (H₂CO₃) vandens rūgštingumąpH sumažina iki 5,6 arba daugiau (įprastinis lietaus vandens pH – 6). NorsKita vertus, dėl natūralių rūgšties šaltinių rūgštaus lietaus pH gali nukristi ir iki 4,5.

Lietaus vandenyje, atsižvelgiant į savaime ore esančias medžiagas, turėtų būti maždaug 5–6,5 pH. Esama lietaus vandens, pavyzdžiui, Vokietijoje, kurio pH vidutiniškai maždaug nuo 4,0 iki 4,6. Tai maždaug dešimt dvidešimt kartų viršija rūgšties kiekį, palyginti su natūraliomis rūgšties proporcijomis. Vandens kritulių analizė leidžia nustatyti, kad šis rūgštingumo padidėjimas susijęs su sieros ir azoto rūgščių kiekiu. Šios rūgštys susidaro atmosferoje kaip sieros oksido ir azoto oksidooksidų teršalaiteršalų produktai. [[Europa|Europoje]] rūgštūs krituliai (nuo jų ežeruose išnyko žuvys) dažnai buvo stebimi Skandinavijos šalyse, D.Britanijoje, [[Vokietija|Vokietijoje]].