Velykų sala: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: br:Enez Pask; smulkūs taisymai
Eilutė 5:
{| border="0" cellpadding="2" cellspacing="0"..
|-
|align="center" width="150px"|[[Vaizdas:Flag of Rapa Nui, Chile.svg|border|150px| ]]<br />[[Velykų salos vėliava]]
|}
|-
Eilutė 28:
|Svetainė||http://www.rapanui.co.cl
|-
|align="center" colspan=2 style="border-bottom:3px gray;"|[[ImageVaizdas:Easter Island map-en.svg|300px|Velykų salos žemėlapis]]
|}
[[FileVaizdas:Ahu-Akivi-1.JPG|thumb|250px|Velykų salos moai]]
[[FileVaizdas:EasterIslandInterior.jpg|thumb|250px|Salos kraštovaizdis]]
 
'''Velykų sala''' arba '''Rapanujis''' (polinez. ''Rapa Nui'' – „Didysis Rapa“, {{es|Isla de Pascua}}) – sala pietinėje [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] dalyje, priklausanti [[Čilė|Čilei]] (sudaro Valparaiso regiono komuną). Administracinis centras – [[Hanga Roa]]. Salos plotas – 163,6 km², gyventojų – 3 791. Artimiausia gyvenama sala – už 2000 km vakaruose esantis [[Pitkernas]].
Eilutė 51:
Velykų sala yra trikampio formos, vulkaninės kilmės. Ilgis 24,6 km, plotis iki 12,3 km. Salos galuose yra trys užgesusios ugnikalnių [[kaldera|kalderos]]: [[Rano Kau]], [[Poikė]] ir [[Terevaka]] (aukščiausias, 507 m). Šių ugnikalnių krateriuose telkšo trys ežerai - Rano Kau, [[Rano Raraku]] ir Rano Aroi. Šalia pietvakarinio salos galo yra trys mažos salelės - [[Motu Nui]], Motu Iti ir Motu Kao Kao. Šios salelės kaip ir visa Velykų sala yra ilgo povandeninio kalnagūbrio dalis. Šiam kalnagūbriui taip pat priklauso [[Sala i Gomeso salos]], keletas povandeninių ugnikalnių. [[Vulkanizmas]] Velykų saloje liovėsi maždaug prieš 10 tūkst. metų.
 
Nors sala yra netoli [[tropikai|tropikų]], [[klimatas]] palyginus nuosaikus. Karščiai būna labai retai. Tai lemia netoli esanti tekanti šaltoji [[Humbolto srovė]]. [[Liepa|Liepą]]-[[Rugpjūtis|rugpjūtį]] vėjas iš Antarktidos atšaldo orą iki 20 &nbsp;°C. Šalčiausias mėnuo – rugpjūtis – temperatūra 18 &nbsp;°C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 1118 mm, žiemą dažnos smarkios liūtys.
 
Seniau Velykų salą dengė drėgnieji subtropikų miškai, tačiau žmonių buvo iškirsti. Nustatyta, kad čia augo endeminė [[palmė]] ''Paschalococos disperta''. Dabar augalija skurdi (<30 rūšių) salą dengia daugiausia žolė su krūmokšniais, pakrantėse auga kokospalmės. Dauguma augalų įveista iš Amerikos, kitų Okeanijos salų. Iki apgyvendinant salą čia karaliavo [[jūriniai paukščiai]]. Vėliau su žmonėmis paplito [[polinezinė žiurkė]].
Eilutė 61:
 
{{Commons|Isla de Pascua}}
{{Link FA|ru}}{{Link FA|de}}{{Link FA|he}}{{Link FA|no}}
{{Okeanija}}
 
[[Kategorija:Velykų sala| ]]
 
{{Link FA|de}}
{{Link FA|he}}
{{Link FA|no}}
{{Link FA|ru}}
 
[[ace:Pulo Easter]]
eilutė 71 ⟶ 75:
[[be-x-old:Выспа Пасхі]]
[[bg:Великденски остров]]
[[br:Enez Pask]]
[[bs:Uskršnje ostrvo]]
[[ca:Illa de Pasqua]]