Stoicizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos Žyma: Žyma: Galimi keiksmažodžiai |
||
Eilutė 1:
*
Po nuotrauka turi but ideta tokia lentele kaip pavyzdžiui
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jok%C5%ABbas_Minkevi%C4%8Dius
Joje turi būti sie irasai:
Gimė - 1884 m. gegužės 30 d. Vyborge, Suomijoje
Mirė - 1963 m. Vilniuje
Turėjo šeimą: žmona, dukra, sūnus Georgijus – Arsenijus Sezemanas
Veikla - filosofas, vertėjas, kritinio realizmo atstovas, filosofijos profesorius
Alma mater – 1913m. Peterburgo universiteto Filosofijos katedros privatdocentas.
1919m. Saratovo universiteto docentas
1923m. Vytauto Didžiojo universitete filosofijos katedros vadovas
1943m. Vilniaus rusų gimnazija
1963m. Vilniaus universitetas
http://biblioteka.vdu.lt/sezemanas1.htm ( nuoroda turi but pavadinta - konferencija Prof. V. Sezemanas Vytauto Didžiojo universitete)
nuotrauka turi būti padeda desineje po pirmosios lenteles
Biografija
V. Sezemano tėvas buvo švedas, motina – vokiečių kilmės Suomijos pilietė. Vaikystės ir mokslo metai praėjo Peterburge, kur tėvas dirbo gydytoju. V.Sezemanas mokėsi Jekaterinos vokiečių gimnazijoje Peterburge, kur gavo puikų klasikinį išsilavinimą ir baigė ją aukso medaliu.
1902 m. pradėjo studijas Karinėje medicinos akademijoje, tačiau po metų jas metė ir pradėjo studijuoti Peterburgo universiteto Istorijos ir filosofijos fakultete filosofiją ir klasikinę filologiją.
1909 m. baigęs studijas paliktas dirbti universiteto Klasikinės filologijos katedroje aspirantu ir neužilgo gavo stipendiją tęsti mokslus užsienyje
1909–1911 m. studijavo filosofiją, psichologiją, estetiką, pedagogiką Marburgo ir Berlyno universitetuose pas garsius to meto profesorius H. Coheną, P. Natorpą, E. Cassirerį, H. Dielsą, H. Wolffliną. Grįžęs į Rusiją, dirbo filosofijos disciplinų, pedagogikos, psichologijos, logikos ir klasikinių kalbų dėstytoju įvairiose Peterburgo mokyklose. Kartu gilino savo filosofines žinias.
1913 m. išlaikė filosofijos magistro egzaminus ir buvo išrinktas Peterburgo universiteto Filosofijos katedros privatdocentu.
Prasidėjus I pasauliniam karui, pedagoginį darbą nutraukė, savanoriu įstojo į sanitarinį būrį ir išvyko į frontą. Grįžęs Peterburgan, vėl tęsė mokslinį ir pedagoginį darbą. Po Vasario revoliucijos keletą mėnesių dirbo Laikinosios vyriausybės spaudos biure ir bendradarbiavo Revoliucijos archyve.
1918 m. su šeima persikėlė į Viatkos miestą, ten gavo pedagogikos ir psichologijos dėstytojo vietą pedagoginiame institute.
1919 m. jis išrenkamas Saratovo universiteto docentu. Čia jis dirbo iki 1921 m. vasaros. Grįžęs į Petrogradą tęsti pedagoginio darbo, jis, kaip gimęs Suomijoje ir tuo pačiu jos pilietis, netrukus gavo leidimą važiuoti ten aplankyti savo sergančią motiną. Tarp skirtingų sistemų šalių santykiai greitai tapo priešiškais, todėl V. Sezemanas buvo priverstas pasilikti su šeima Helsinkyje. Iš ten jis persikėlė į Berlyną, kur įsitraukė į eurazijiečių Sąjūdį ir dalyvavo Rusš instituto veikloje.
1923 m. V. Sezemanas pakviečiamas į Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitetą Kaune, vadovauti Filosofijos katedrai. Lietuva jam tapo antrąja tėvyne, čia jis rado palankias sąlygas dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą ir atkūrus lietuvišką Vilniaus universitetą, kartu su VDU Humanitarinių mokslų fakultetu V. Sezemanas persikėlė į Vilnių, kur toliau ėjo profesoriaus pareigas. Ten jis dėstė gnoseologiją, filosofijos istoriją, logiką, estetiką, psichologiją, pedagogiką ir įvairių specialybių kursus.
1943 m. vokiečių okupantams uždarius universitetą, dėstė vokiečių kalbą Vilniaus rusų gimnazijoje, vadovavo filosofijos būreliui, veikusiam žydų geto rajone. Karo metais nuo nacių savo namuose slėpė žydaitę. Po karo vėl ėjo profesoriaus pareigas universitete.
1950 m. buvo apkaltintas antisovietine veikla ir ryšiais su sionistinėmis organizacijomis, nuteistas 15-kai metų ir ištremtas į Taišeto lagerį Irkutsko srityje. Tačiau po šešerių metų buvo paleistas ir 1958 m. grįžo į Lietuvą.
1963 m. dirbo mokslinį darbą ir dėstė Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje.
Filosofija ir mąstymas buvo V. Sezemano gyvenimo būdas. Tai padėjo jam neprarasti vilties ir išgyventi sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Ir tremtyje Sibire jis nesiliovė rašęs. Tai darė naudodamas vyniojamąjį popierių ir mažytį pieštuką, kuriuos ir taip sunku buvo gauti. Ten jis neturėjo jokių knygų, tik savo paties mintis, prisiminus ir didžiulį norą rašyti bei dirbti.
Mokslinė veikla
V. Sezemanas sąmoningai susiejo savo gyvenimą ir kūrybą su filosofine kultūra. Studijų metais buvo šiek tiek pasidavęs neokantininkų idėjoms.
V. Sezemanas pirmasis pradėjo rašyti apie fenomenologiją ir iš dalies fenomenologiškai. Jis parašė straipsnius Fenomenologija, Husserl ir Heidegger lietuviškajai enciklopedijai. Pasak jo, fenomenologija nėra visiškai nuosekli, nes joje iš dalies slypi tas tradicinis idealizmas, kurį jis kritikuoja. Filosofo mąstymo būdui buvo būdingesnis dalyko supratimas ir paaiškinimas, negu tiesiog fenomenologinis aprašymas.
1923-1930m dirbdamas Kaune jis parašė brandžiausias savo studijas gnoseologijos, logikos, estetikos, etikos, antikos ir naujausios filosofijos istorijos srityse. Savo gnoceologijos tyrinėjimuose jis rėmėsi, E. Husserlio Idėjomis ir loginiais tyrinėjimais, M. Schelerio, A. Pfanderio veikalais.
Kaip Europos mąstytojas, jis spausdino savo darbus įvairiuose Europos leidiniuose, tačiau tuo pat metu jis domėjosi ir įsiliejo ir į Lietuvos filosofinį ir kultūrinį gyvenimą.
1959m. puikiai išmokęs lietuvių kalbą, jis išvertė Aristotelio „Apie sielą“ Vilnius, Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla.
Filosofas puikiai suprato filosofijos principo kalbą ir mokėjo atpažinti tikrai naujas filosofines idėjas. Įžvelgęs moderniosios filosofijos sroves, tradicionalizmą ir vidinę stagnaciją, jis ieskojo tokių principų, kurie visai filosofijai atvertu naują akiratį.
Kaip filosofas, V.Sezemanas pagrindiniu tyrinėjimo objektu nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios pasirinko estetiką. Tokia orientacija atitiko bendrą siekimą konkretizuoti filosofinius tyrimus atskirų specialiųjų mokslų pamatu. Nagrinėti estetikos klausimus V.Sezemanas buvo gerai pasiruošęs savo bendruoju išsilavinimu, kultūrinių interesų ratu bei skoniu. Būdamas plataus akiračio žmogus, jis pažino ir mėgo muziką ir dailę, gerai mokėjo kalbas – senovines ir naująsias, studijavo antikinę literatūrą, žavėjosi poezija - vokiečių ir rusų. Iš tuolaikinių estetikos veikalų jis daugiausia rėmėsi Broderio Christijanseno “Meno filosofija”. Jis liko tikru mąstytoju atsidavusiu minties stichijai ne tik savo kūryboje, bet ir gyvenime pavyzdžiu. Tai buvo didžiai taurus, sąžiningas ir teisingas, didelės moralinės ištvermės žmogus, kokį galima įsivaizduoti idealų mąstytoją apie sielą“, daug prisidėdamas prie lietuviškos filosofinės terminijos kūrimo bei tobulinimo.
Estetinė kultūra pagal V. Sezemaną
V. Sezemanas buvo įsitikinęs, kad žmogaus vystymosi, tobulėjimo vyksme išryškėja ne kūno ir sielos skirtis, o jų vieningumas, sudarantis organinę visumą. Gali skirtis tik šios visumos fiziniai ir psichiniai gebėjimai. Taigi, pasak filosofo, tikras kūno lavinimas kartu ugdo ir sielą. Jis teigė, kad sportas kilo iš gilaus troškimo įtraukti ir kūno kultūrą į gyvenimą. Be to, buvo pastebėtas ryškiausias sporto bruožas – varžymasis. Filosofas ieško kūno ir sielos vienumo galimybių, kaip žmogaus prasmingo gyvenimo ir kultūros pagrindo. Jo teigimu, tik išlaikant harmoniją tarp šių dviejų pradų, įmanomas tolesnis europietiškos kultūros vystymasis.
V. Sezemanas taip pat tikėjo, kad tik stiprus, su išlavintomis jėgomis žmogaus kūnas geba realizuoti savo estetines galimybes, gali laisvai reikštis. Estetinė kultūra, pasak filosofo, aktuali mūsų dienų žmogui, turi remtis kūno kultūra.
Jo veikale "Estetikoje", galima rasti atsakymus Jums iškilusius klausimus apie visumą, suvokti, kodėl būtina atsiriboti nuo naudos, kodėl būtinas ypatingas dvasinis nusiteikimas, kas yra harmonija ir kokia dominantės reikšmė, siekiant sukurti visumą.
Kultūrų savitumo samprata
V, Sezemano darbuose apie kultūrų savitumo problemas yra ir dabarties mąstytojams bei tautinės tapatybės puoselėtojams aktualių idėjų. Filosofas perspėja apie romantizmo ir perdėto konservatyvumo pavojus, kultūros puoselėjimo netapatina su kultūrinės tradicijos saugojimu, pabrėžia kultūros atvirumo, santykio su Kitu vertę. Nuo romantizmo laikų pripažintos V, Sezemano kartojamos mintys apie specializaciją yra aktualios mąstantiems apie studijų reformas.
Kvietimas pirmiausiai rūpintis išsilavinimo ir kūrybos gilumu gali papildyti įspėjimus apie
„mažaraštę“ kultūrą bei „lėkštybę“.
„Raštuose“ filosofo krizė kultūroje subręsta tuomet, kai nauji įvykiai ir faktai netelpa esamojoje vertybių skalėje, o naujo jų pramės supratimo dar nėra, kas sukelia žmonėms beviltiškumo jausmą, keistumą, bepramiškumą. Ir tik naujos pramės atskleidimas gali įveikti šiuos jausmus.
Laiko supratimas
Laikas pagal V. Sezemaną suvokiamas kaip visagalis ir baisus dalykas, kuriam niekas negali priešintis, tačiau yra pripažystamas ne tik griaunantis, naikinantis laiko poveikis, bet ir tai kad jis gimdo naują, nušluosto ašaras, numalšina skausmus, užgydo žaizdas, atgamina tai,kas dingo arba žuvo. „Laikas – tai Kronas, praryjąs savo vaikus, negailestinga, nepermaldaujama lemtis, verčianti žmogų į tamsųjį Aidą, iš kur niekas nebegrįžta.Kultūra ir jos kūrimas – tai mėginimas nugalėti naikinančią laiko jėgą, žmogaus kova su laiku. Savo buvimo ribotumą žmogus gali įveikti tik savo sukurtose „objektyvinėse vertybėse“.
Dabartis yra suvokiama tarsi akimirka, kuri nespėjusi pasirodyti vėl išnyksta ir tampa praeitimi „Rodos, ji nesanti kas kita, kaipo ideali riba, netąsus taškas, netrunkąs akimirksnis, kur nereali ateitis pereina į tokią pat nerealią praeitį....Tai leidžia abejoti ir paties gyvenimo verte, nes gyvenimo vertė yra neatskiriama nuo jo realumo.“.
• „Nėra nei praeities, nei dabarties, nei ateities, kaip amžinasis gyvenimas, kuriam svetima mirtis ir puvimas, kaip tikroji, nekintama ir tobula realybė .“
• „Žemiškoji gyvata turi pasidaryti tobulos Dieviškosios Gyvatos atspindžiu ir atgamu. O tai galima tik nugalėjus laiką pačiame laike ir atradus jo nebūtyje tikrą jo realų pagrindą .“
V. Sezemanas ieško galimybių, kurios padėtų sustabdyti griaunantį laiko poveikį ir būtų panaudotos pačiam gyvenimui kurti.
Veikale „Raštai“ žmonijos istorija išskiriama dvasinės kultūros epochomis, besiskiriančiomis kokybiškai ir nepaaiškinančiomis viena kitos prieš tai buvusia epocha. „Iš praeities neimanoma išplėtoti dabarties, kaip iš dabarties - išplėtoti ateities.“ Tokiu būdu, naujas praeities įsisąmoninimas ne tik įprasmina dabarties įvykius, bet ir leidžia pamatyti praeitį kitoje šviesoje, kokios ji pati dar neturėjo, todėl praėjusios dvasinės kultūros epochos geriau paaiškinamos, matosi jų teologinis krūvis, bei pasikartojantys reiškiniai - krizės.
Reikia rasti naują dabarties paaiškinimą, kuris ne tik tai aiškintų ją iš praeities, bet kartu pateisintų prieš ateitį. Ateitis - atvira, iš anksto neapibrėžiama ir tiksliai nedeterminuojama, bet dabartyje esančios vertybės įgalina žmones veikti, ir šis veiksmas kartu yra ateities kūrimas.
Taigi, toks aiškinimas, tai kaip kultūrinės kūrybos aktas, dėl kurio išlaikomas amžinai gyvas praeities ir dabarties ryšys, o per dabartį - ryšys su ateitimi.
V. Sezemano „Raštai“
„Raštai“ yra V. Sezemano kūrybos periferija - ne savo verte, bet savo vieta filosofo kūryboje. Tai kaleidoskopiška knyga ir dalykiniu, ir chronologiniu atžvilgiu. Įvadinis straipsnis, Aristotelio veikalo „ Apie sielą“, parašytas dar jaunojo V. Sezemano. Šioje knygoje yra pateikta keletas rankraštinių studijų, prieškario Lietuvoje skelbti straipsniai, studijos, paskaitos, konspektai, filosofijos istorijos darbai, kultūros, socialinės filosofijos, etikos, religijotyros darbai.
„Raštuose“ atsiskleidžia pagrindinė V.Sezemano filosofijos tema – žmogus. Čia nagrinėjami jo būties aspektuai, istorinis ir kultūros pasaulis, dvasinė pasaulėžiūra. Į filosofijos istoriją nežiūrima kaip į sustingusį faktą, o į dabarties problemas - vien į kaip šiandien kilusias. Filosofijos istorijos prasmė - atskleisti, koks yra praeities, dabarties ir ateities ryšys kultūros plėtotėje.
V. Sezemano „Estetika“
„Estetika“ yra vienas svarbiausių prof. V. Sezemano mokslinių veikalų. Autoriaus teigimu, ši knyga išaugo iš Kauno ir Vilniaus universitetuose jo skaityto estetikos kurso. Taigi, „Estetika“ - daugiaplanis veikalas, kurio pagrindinė problema - estetinių reiškinių specifika, jų savitumas. Autorius bando suvokti grožio pasaulį iš vidaus ir iš jo specifikos išvesti jo pažinimo sąlygas.
Estetikos objektas - tai grožis. Šiame veikale tiriamos vertybės, kurios pasirodo tiek žmogaus sukurtame grožio pasaulyje, tiek gamtoje.
Estetinis suvokimas - tai savitas, nepakartojamas pergyvenimas, kuris priklauso mūsų vidaus pasauliui. Jis autonomiškas, kartu ir sintetinis, bei analitinis aktas, kurį sukelia tam tikras meno kūrinys ar gamtos reiškinys. Grožis nesutampa su pačiu suvokiamu išoriniu objektu, jis yra tik tam tikras to objekto suvokimo aspektas. Čia reikalingas estetinis sąmonės nusistatymas, t.y. sąmoningai orientuotas dėmesys tam tikra linkme, pvz.: skaityti tekstą tik kaip stilistui, be turinio, ir atvirkščiai. Taip laisvai orientuoti sąmonės veiklą išorinės aplinkos atžvilgiu, t.y. laisvai pasirinkti tikrovės objektų aspektą - išimtinai sugeba tik žmogus. Todėl, autoriaus teigimu, grožis yra neatskiriamas nuo žmogaus egzistavimo: „ Tiktai žmoguje pasaulis įsisąmonina savo grožį, savo estetines potencijas. Žmogus ne tik pats kuria grožį, kartu jis atlieka funkciją to organo, kurio dėka, pasaulis suvokia savyje glūdinčias estetines vertybes“.
V. Sezemano „Gnosologija“
Veikalas yra išaugęs iš V. Sezemano skaitomų paskaitų kurso, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto studentams. Jame jis remiasi savo gnoseologinių tyrinėjimų rezultatais. Čia atsispindi pagrindiniai pozityvūs autoriaus gnoseologinės koncepcijos momentai, supaprastėjusi kategorijų sistema, nusistovėjusioji lietuviškoji gnoseologijos terminija. „Gnoseologijoje“ pateikiama kritinė naujų amžių ir dabartinės gnoseologijos krypčių ir koncepcijų analizė, išryškinamos jų ypatybės, nenuoseklumas, ir pažymimi principai, kurie , autoriaus supratimu, turėtų praplėsti gnoseologijos akiratį.
Svarbiausios V. Sezemano intencijos šiame veikale - apimti gnoseologija bet kokį pažinimą, visas galimas jo rūšis, ypač tas savitas pažinimo formas, kurios iškyla žmogaus savęs supratime, dvasios fenomenuose ir kultūros vertybėse.
Plačiai nagrinėjamas filosofijos krypčių - materializmo ir idealizmo - klausimas: kiekvienos aiškinimas paprastai prieina priešingų išvadų, todėl šių krypčių pagrįstumas -esminė gnoseologijos problema, kuri iškyla jau vos pradėjus aiškintis pažinimo prigimtį ir paskirtį. V.Sezemano požiūriu, gnoseologijos problematikos šerdis yra subjekto ir objekto koreliacija, kuri glūdi pačioje pažinimo prasmėje. Pažinimo savoka suponuoja nuo subjekto nepriklausomo objekto buvimą. Subjekto ir objekto santykis pažinime yra tai, kad pažinimo turinys kyla iš objekto, kita vertus, pažinimas vis dėlto yra subjekto aktas, kame taip pat glūdi prieštaravimas. Pažinimo subjektas tarsi izoliuojamas nuo pasaulio, o žmogaus ir aplinkos santykiui suprasti būtinas priešingas išeities taškas - jų vienumas.
V.Sezemanas nagrinėdamas tokius prieštaravimus, rėmėsi kritiniu realizmu, kuris turėjo atskleisti kitų filosofijos krypčių klaidingumą, bei neigė ontinį mąstymą arba sąmonės prioritetą prieš būtį.
Bibliografija
Sezemanas V. 1970. Estetika. Vilnius: Mintis.
Sezemanas V. 1987. Raštai. Gnoseologija. Vilnius: Mintis.
Sezemanas V. 1996. Kito supratimas. Speckurso.
Sezemanas V. 1997. Raštai. Filosofijos istorija. Kultūra. Vilnius: Mintis.
Sezemanas V. 2006. Experience, formalism, and the question of being. Amsterdam. Rodopi.
Sezemanas V. „Vasily Sesemann: Selected Papers“
Šaltiniai
Anilionytė L. ir Lozuraitis A. 1997. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje // Sezemanas V. 1997. Raštai. Filosofijos istorija. Kultūra. Vilnius: Mintis.
Anilionytė L. and Lozuraitis A. 2000. The Life of Vosylius Sezemanas and His Critical Realism // Baranova J. (ed.). 2000. Lithuanian Philosophy: Persons and Ideas. Washington: Council for Research in Values & Philosophy.
Botz-Bornstein T. 2002. Vasily Sesemann: Neo-Kantianism, Formalism and the Question of Being // Slavic and East European Journal, 2002, Vol. 46, No. 3.
Botz-Bornstein T. 2006. Vasily Sesemann: Experience, Formalism, and the Question of Being. Amsterdam/NY: Rodopi.
Juršėnas N. 1995. V. Sezemano ir N. Hartmano ryšiai // Problemos, 1995, No. 48.
Lozuraitis A. 1987. Gnoseologijos labirintuose // Sezemanas V. 1987. Raštai. Gnoseologija. Vilnius: Mintis.
Sverdiolas A. 2005. Vosylius Sezemanas: savastis, kitybė ir laikas // Birgerė A. ir Čiočytė D.(sud.). 2005. Sambalsiai: studijos, esė, pokalbis. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Šalkauskis, S. 1933. Lietuvių tauta ir jos ugdymas. Kaunas: Sakalo bendrovė.
Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius, F 122–131.
Карсавин, Л. П. 1993. Философия истории. С-Петербург: АО Комплект.
Карсавин, Л. П. 1994. Малые сочинения. С-Петербург: АО Алетейя.
Соловьев, В. С. 1989. Сочинения в двух томах. Т. 1. Москва: Правда
Stanislovas Stonkus,Valda Daubaraitė,Alvydas Jakštas „Sportas tarpukario Lietuvoje“ Šviesa, 2007 m
Nuorodos
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/laikas-puslapis2.html ( „V. Sezemano laikas“)
http://images.katalogas.lt/maleidykla/Filosofija%202009-3/Fil9-3_198-202.pdf
(V. Sezemano kultūrų savitumo samprata)
http://www.crvp.org/book/Series04/IVA-17/chapter_xiii.htm (apie V. Sezemaną)
http://biblioteka.vdu.lt/sezemanas1.htm
(konferencija Prof. V. Sezemanas Vytauto Didžiojo universitete)
http://www.sveikuoliai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=78:vosylius-sezamanas-1884-1963&catid=35:korifjai&Itemid=58 ( apie V. Sezemaną 2)
http://www.filosofija.vu.lt/news/data/upimages/Sezemann_konferenc%2816_30%29.pdf (apie V. Sezemaną 3)
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-01-29-leonidas-donskis-arvydas-sliogeris-tarp-provokacijos-ir-tylos/39676
( Straipsnis L. Donskis, A. Šliogeris tarp provokacijos ir tylos)
http://books.google.lt/books?id=S_d-mrg4tK0C&pg=PA187&lpg=PA187&dq=sezemanas&source=bl&ots=4TB9WPygFI&sig=Cj60J3vRUsetBC8adI-BGkpL33w&hl=lt&ei=W6COS8jTMpue_AaQu_D2DA&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=9&ved=0CBgQ6AEwCDge#v=onepage&q=sezemanas&f=false
( L. Anilionytė ir A.Lozuraitis apie V. Sezemano gyvenimą ir kritiką)
| |||