Irmija Zaksas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
'''Marksistinė''' religijos traktuotė atrado savo apologetų Lietuvoje dar iki marksistinei doktrinai galutinai įsitvirtinant kaip oficialiai Sovietų Sąjungos ideologijai. Sovietinis filosofas Irmija Zaksas teigė, kad žmones atsigręžti į religiją skatina bejėgiškumas. Jis kritikavo katalikų bažnyčios pažiūras į rasizmą ir eugeniką, religines idealistines koncepcijas biologijoje (pažiūras į gyvybės esmę ir gyvosios gamtos evoliuciją), skelbė, kad antgamtinis religijos charakteris yra fantastinis, iliuzinis ir todėl žalingas. Anot šio teoretiko, žvelgiant iš ateisto perspektyvos, religingo žmogaus pasaulis yra tarsi sudvejintas, o šis dualizmas yra kiekvienos religijos conditio sine qua non, vedanti žmogų į patį giliausią susvetimėjimą su „šiuo“ (jutiminiu) pasauliu ir tikrąja (visuomenine) žmogaus paskirtimi. Pagal marksistus, pamatinis religijos dualumas, kaip egzistencinio nerimo ir socialinio neveiksnumo prielaida, gali būti dekonstruotas, jei parodytume ideologinį jo pobūdį, o susvetimėjimą įveiktume kūrybišku produktyvumu.▼
▲Irmija Zaksas teigė, kad žmones atsigręžti į religiją skatina bejėgiškumas. Jis kritikavo katalikų bažnyčios pažiūras į rasizmą ir eugeniką, religines idealistines koncepcijas biologijoje (pažiūras į gyvybės esmę ir gyvosios gamtos evoliuciją), skelbė, kad antgamtinis religijos charakteris yra fantastinis, iliuzinis ir todėl žalingas. Anot šio teoretiko, žvelgiant iš ateisto perspektyvos, religingo žmogaus pasaulis yra tarsi sudvejintas, o šis dualizmas yra kiekvienos religijos conditio sine qua non, vedanti žmogų į patį giliausią susvetimėjimą su „šiuo“ (jutiminiu) pasauliu ir tikrąja (visuomenine) žmogaus paskirtimi. Pagal marksistus, pamatinis religijos dualumas, kaip egzistencinio nerimo ir socialinio neveiksnumo prielaida, gali būti dekonstruotas, jei parodytume ideologinį jo pobūdį, o susvetimėjimą įveiktume kūrybišku produktyvumu.
Ateistinę pasaulėžiūrą Zaksas vadino „sudedamuoju pažangios demokratinės kultūros elementu“ ir pabrėžė Tarybų valdžios svarbą sudarant palankias sąlygas ateizmo Lietuvoje vystymuisi: bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, o mokykla – nuo bažnyčios. Tai, anot Zakso, skatino masių išsivadavimą iš religinių prietarų, socialinį optimizmą, mokslinės pasaulėžiūros įsisavinimą, mokslo raidą, švietimą.
Eilutė 24:
Savo darbuose daug dėmesio skyrė laisvamanybei ir ateizmui Lietuvoje, jų raidai. Tyrinėjo laisvamanių literatūros problematiką (mokslas ir religija, moralė ir religija, socialinis religijos vaidmuo), humanistinę ateizmo esmę, religijos ir idealizmo, religijos ir nacionalizmo bei religijos ir egzistencializmo santykius, katalikybės ir egzistencializmo pažiūras į žmogaus esmę. Analizavo katalikiškąją filosofiją, bažnyčios vaidmenį buržuazinės Lietuvos ideologiniame gyvenime, reakcinę Lietuvos klerikalų švietimo politiką bendro lavinimo mokyklose. Yra tyrinėjęs I. Kanto etiką ateizmo ir religijos kovoje, jo pažiūras į religiją.
Iškėlė T. Ivanausko, J. Galvydžio ir kt. inteligentų vaidmenį kovojant prieš religines pažiūras, stengėsi parodyti medicinos vaidmenį nuvainikuojant sielos nemirtingumo dogmą, apibendrinti medicinos įstaigų bei medikų ateistinio darbo formas ir metodus.
| |||