Žarnyno dujos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Žarnyno dujos''' -
▲'''Žarnyno dujos''' - tai nemalonų kvapą turinčios [[dujos]], kurios susidaro žinduolių viduriuose. Jos susidaro vykstant cheminėms reakcijoms [[Žarna|žarnose]]. Kartais žarnyno dujų išskyrimas sukelia garsą, kuris girdimas dėl [[Išeinamoji anga|išeinamosios angos]] vibracijos.
==
Didžiąją praryjamo, (ne įkvepiamo), [[oras|oro]] dalį, ypač [[Deguonis|deguonį]], organizmas absorbuoja anksčiau nei dujos patenka į žarnas. Kai oras pasiekia [[Storoji žarna|storąją žarną]], didžiąją dalį sudaro [[azotas]]. Vykstant cheminėms reakcijoms tarp [[skrandžio sultys|skrandžio sulčių]] ir žarnų skysčių išsiskiria [[anglies dioksidas]], kuris taip pat yra oro sudėtinė dalis ir bakterijų veiklos produktas.
Bakterijos taip pat gamina [[Vandenilis|vandenilį]] ir [[Metanas|metaną]], kurie yra degūs. Kai kuriais atvejais žarnyno dujos su didesniu kiekių šių dviejų dujų gali degti.
Šių dujų proporcijos, kuriomis jos išeina iš išeinamosios angos, priklauso nuo suvalgyto maisto, praryto oro kiekio ir žarnyno bakterijų.
Ne visų žmonių žarnyne gaminasi metanas, Pvz., vieno tyrimo, kuriame tyrė devynių žmonių išmatas, rezultatai parodė, kad kad tik penkių žmonių [[mėginys|mėginiuose]] buvo [[archėja|archėjų]], kurios geba išskirti metaną.<ref>{{cite journal| author=Miller TL| coauthors=Wolin MJ, de Macario EC, Macario AJ| title=Isolation of Methanobrevibacter smithii from human faeces| journal=Appl Environ Microbiol| year=1982| volume=43(1)| pages=227–32 |pmid=6798932 |pmc=241804 |doi= |url=http://aem.asm.org/cgi/pmidlookup?view=long&pmid=6798932| issue=1}}</ref> Panašūs rezultatai gauti tiriant dujų mėginius, paimtus [[tiesioji žarna|tiesiosiose žarnose]].
Iš žarnyno išeinančios dujos dažnai turi nemalonų [[kvapas|kvapą]]. Daug metų buvo manoma, kad tą dvoką suteikia [[mėsa|mėsą]] virškinant susidarantys [[skatolas]] ir [[indolas]]. 1984 m. atliktas [[dujų chromatografija|dujų chromatografinis]] tyrimas parodė, kad kvapą suteikia [[siera|sieros]] turintys junginiai [[metantiolis]], [[vandenilio sulfidas]] (supuvusių kiaušinių kvapas) ir [[dimetilsulfidas]].<ref>{{cite book | title=What the Nose Knows | first=Avery | last=Gilbert | authorlink=Avery Gilbert | publisher=Crown Publishers | year=2008 | page=28 | chapter=The Molecules That Matter | isbn=9781400082346}}</ref>
Kvapą turinčių medžiagų kiekis žarnyno dujose didėja einant nuo [[žolėdis|žolėdžių]] (pvz., [[galvijai]]) prie visaėdžių ir [[Plėšrūnas|plėšrūnų]] (pvz., [[katės|kačių]]).
Bekvapių žarnyno dujų sudėtis<ref>[http://www.britannica.com/eb/article-45361/human-digestive-system#294193.hook Human Digestive System". Encyclopedia Britannica. Retrieved 2007-08-22.]</ref>:
* [[azotas]]: 20–90%
* [[vandenilis]]: 0–50%
* [[anglies dioksidas]]: 10–30%
* [[deguonis]]: 0–10%
* [[metanas]]: 0–10%
==Dujų susidarymo priežastys==
Žarnyno dujas sudaro tiek išorinės (įrytas [[oras]]), tiek vidinės kilmės (susidariusios [[virškinimo traktas|virškinimo trakte]]) dujos. Išorinės dujos nuryjamos ([[aerofagija]]) ryjant maistą ar gėrimus, ryjant [[seilės|seiles]] (ypač per gausias dėl [[pykinimas|pykinimo]] ar [[rėmuo|rėmens]]). Endogeninės dujos susidaro kaip šalutinis produktas virškinant kai kurias maisto rūšis ar nevisiškai suvirškinant įprastinį maistą. Visos priežastys, dėl kurių maistas nevisiškai suvirškinamas [[skrandis|skrandyje]] ir/ar [[plonosios žarnos|plonosiose žarnose]], gali sukelti dujų kaupimąsi, kai tas nebaigtas virškinti maistas atkeliauja į [[storosios žarnos|storąsias žarnas]], kur jį ima skaldyti storųjų žarnų mikroorganizmai.
Meteorizmą (dujų kaupimąsi žarnyne) sukeliantys maisto produktai paprastai turi daug tam tikrų [[angliavandeniai|angliavandenių]] (pvz., tokių [[oligoscharidai|oligoscharidų]] kaip [[inulinas]]). Tai [[pupa|pupos]], [[Lęšis (augalas)|lęšiai]], [[pieno produktai]], [[svogūnas|svogūnai]] ir [[česnakas|česnakai]], [[poras|porai]], [[ropė]]s, [[griežtis|griežčiai]], [[ridikėlis|ridikėliai]], [[saldžioji bulvė|saldžiosios]] ir paprastos [[bulvė]]s, [[anakardis|anakardžiai]], [[topinambas|topinambai]], [[avižas|avižos]], [[kvietys|kviečiai]], [[mielės]] duonoje.
Paprastai manoma, kad [[žiedinis kopūstas|žiediniai kopūstai]], [[brokolis|brokoliai]], [[gūžinis kopūstas|gūžiniai]] ir [[Briuselio kopūstai|Briuselio kopūstai]] bei kitos [[kryžmažiedžiai|kryžmažiedės]] daržovės (gentis ''Brassica'') ne tik didina dujų gamybą žarnyne, bet ir didina jų dvokumą.
Valgant pupas endogeninės dujos, manoma, susidaro iš sudėtingų oligoscharidų, kuriuos sunkiai virškina žarnyno fermentai, bet lengvai skaido žarnyno bakterijos (pvz., metaną gaminančios archėjos ''Methanobrevibacter smithii''. Tokie angliavandeniai priekinę virškinimo trakto dalį praeina praktiškai nepakitę, o pasiekusius storąsias žarnas juos ima skaldyti bakterijos, išskirdamos žarnyno dujas.<ref name="McGee">{{cite book| last=McGee| first=Harold| title=[[On Food and Cooking]]| publisher=Scribner| year=1984| isbn=0-684-84328-5| pages=257–8}}</ref>
Žmonėse su laktozės nepakantumu žarnyno bakterijos, skaldančios neįsisavinamą [[laktozė|laktozę]], išskiria daug dujų, kai valgomas saldus pienas ar maistas, turintis daug laktozės.
Dujų gamyba žarnyne atsidūrė dėmesio centre tiriant buities sąlygas [[kosminė stotis|kosminėse stotyse]], aukštai skraidančiuose lėktuvuose bei povandeniniuose laivuose. Padidėjusį dujų išsiskyrimą iš žarnyno pastebėjo dar prieš du šimtus metų.<ref name="McGee"/>
== Nuorodos ==
{{reflist}}
{{anatom-stub}}
| |||