Velykų sala: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
pild. |
||
Eilutė 26:
|Didžiausia Velykų sala|Didžiausia sala|| Pedro Pablo Edmunds Paoa
|-
|Svetainė||http://www.rapanui.co.cl
|-
|align="center" colspan=2 style="border-bottom:3px gray;"|[[Image:Easter
|}
[[
[[File:EasterIslandInterior.jpg|thumb|250px|Salos kraštovaizdis]]
'''Velykų sala''' arba '''Rapanujis''' (polinez. ''Rapa Nui'' – „Didysis Rapa“, {{es|Isla de Pascua}}) – sala pietinėje [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] dalyje, priklausanti [[Čilė|Čilei]] (sudaro Valparaiso regiono komuną). Administracinis centras – [[Hanga Roa]]. Salos
Velykų sala garsėja [[rapanujai|rapanujų]] prieš daugiau nei 400 metų sukurtais [[moajus|moajais]] – akmeninėmis statulomis, išdėstytomis pakrantėje. Statulų svoris apie 20 tonų, aukštis daugiau nei 6 metrai.
==
Nors sala yra netoli [[tropikai|tropikų]], [[klimatas]] palyginus nuosaikus. Karščiai būna labai retai. Tai lemia netoli esanti tekanti šaltoji [[Humbolto srovė]]. [[Liepa|Liepą]]-[[Rugpjūtis|rugpjūtį]] vėjas iš Antarktidos atšaldo orą iki 20 °C. Šalčiausias mėnuo – rugpjūtis – temperatūra 18 °C.▼
Kas ir kada tiksliai apgyvendino Velykų salą nėra žinoma. Manoma, kad ją [[700]]-[[1100]] m. apgyvendino [[polineziečiai]] iš [[Gambijė salos|Gambijė]] ar [[Markizų salos|Markizų salų]]. Tačiau spekuliuojama ir apie ankstesnes datas bei galimą indėnišką gyventojų kilmę. Pagal vietinę legendą, pirmoji gyvenvietė buvusi Anakena. Dėl didelio atstumo nuo aplinkinių salų Velykų saloje susiformavo savita kultūra. Vienas jos reliktų - įspūdinga monumentalioji architektūra: iš ugnikalnių bazalto išskaptuotos skulptūros ''[[moai]]'' ir altoriai ahu, taip pat turėjo savo raštą ''[[rongorongo]]''. Dėl gyventojų pertekliaus ir resursų stygiaus salos gamta smarkiai nuniokota, iškirsti miškai. Kilo socialinė suirutė.
[[1722]] m. [[balandžio 5]] d. (per [[Velykos|Velykas]]) salą pasiekė pimasis europietis olandas [[Jakobas Rogevenas]]. Kelių metų bėgyje salą aplankė ispanų ir [[James Cook|Džeimso Kuko]] ekspedicijos. Keliautojai pastebėjo, kad vietinė rapanujiečių kultūra žlunganti, paminklai apleisti. Vietiniai gyventojai smarkiai priešinosi bandymams užimti salą, todėl tikslesnių duomenų iš to laikotarpio nėra daug. [[1862]] m. į Velykų salą įsiveržė [[Peru]] vergų prekeiviai. Jie nužudė arba paėmė į [[vergija|vergiją]] ~1500 žmonių, tame tarpe ir salos valdovus, mokėjusius senąjį raštą. Dauguma pagrobtųjų mirė kasyklose, o salą užklupo [[raupai|raupų]], [[tuberkuliozė]]s epidemijos. Dauguma gyventojų žuvo. Saloje šeimininkavo krikščionių misionieriai ir avių augintojai. Daug vietinių gyventojų buvo išvežta į Gambijė salas. [[1877]] m. čia tegyveno 111 žmonių.
[[1888]] m. [[rugsėjo 9]] d. Polikarpas Toras užėmė Velykų salą ir paskelbė ją [[Čilė]]s valda. Iki XX a. vid. salą valdė karinis Čilės laivynas ir avių augintojai. Nuo 1966 m. rapanujiečiams suteikta Čilės pilietybė.
Pastaruoju laikotarpiu vietos gyventojai kovoja už salos autonomiją, siekia atsiskirti nuo Valparaiso regiono.
== Geografija ==
Velykų sala yra trikampio formos, vulkaninės kilmės. Ilgis 24,6 km, plotis iki 12,3 km. Salos galuose yra trys užgesusios ugnikalnių [[kaldera|kalderos]]: [[Rano Kau]], [[Poikė]] ir [[Terevaka]] (aukščiausias, 507 m). Šių ugnikalnių krateriuose telkšo trys ežerai - Rano Kau, [[Rano Raraku]] ir Rano Aroi. Šalia pietvakarinio salos galo yra trys mažos salelės - [[Motu Nui]], Motu Iti ir Motu Kao Kao. Šios salelės kaip ir visa Velykų sala yra ilgo povandeninio kalnagūbrio dalis. Šiam kalnagūbriui taip pat priklauso [[Sala i Gomeso salos]], keletas povandeninių ugnikalnių. [[Vulkanizmas]] Velykų saloje liovėsi maždaug prieš 10 tūkst. metų.
▲Nors sala yra netoli [[tropikai|tropikų]], [[klimatas]] palyginus nuosaikus. Karščiai būna labai retai. Tai lemia netoli esanti tekanti šaltoji [[Humbolto srovė]]. [[Liepa|Liepą]]-[[Rugpjūtis|rugpjūtį]] vėjas iš Antarktidos atšaldo orą iki 20 °C. Šalčiausias mėnuo – rugpjūtis – temperatūra 18 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 1118 mm, žiemą dažnos smarkios liūtys.
Seniau Velykų salą dengė drėgnieji subtropikų miškai, tačiau žmonių buvo iškirsti. Nustatyta, kad čia augo endeminė [[palmė]] ''Paschalococos disperta''. Dabar augalija skurdi (<30 rūšių) salą dengia daugiausia žolė su krūmokšniais, pakrantėse auga kokospalmės. Dauguma augalų įveista iš Amerikos, kitų Okeanijos salų. Iki apgyvendinant salą čia karaliavo [[jūriniai paukščiai]]. Vėliau su žmonėmis paplito [[polinezinė žiurkė]].
Įsteigtas [[Rapanujo nacionalinis parkas]], įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
== Kultūra ==
| |||