21:54, 7 kovo 2010 versija taisyti Sesuciukas (aptarimas \| indėlis) 10 keitimai →‎Biografija ← Prieš tai darytas keitimas		21:54, 7 kovo 2010 versija taisyti anuliuoti Sesuciukas (aptarimas \| indėlis) 10 keitimai →‎Kūryba Kitas pakeitimas →
Eilutė 12: == Kūryba == „Lietuvių mitologijos studijos“ Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jos paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos jo mitologinės studijos apie dievus ir žmones (1979) ir „Tutos atminties beieškant“ (lietuviškai išleista 1990m), už kurią 1989 m. paskirta JAV lietuvių bendruomenės premija, pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė(1970), rankraštyje likęs Gedimino sapno ir mitinės Palemono giminės genealogijos tyrinėjimai, studija apie nykštuką ir Grigo ratus, medžiaga Lietuvių mitologijos žodynui . Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai. Stambiausi leksikografiniai darbai: „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.), „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T. A. Keane). Profesoriaus darbų yra išversta į anglų, ispanų,italų, rumunų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas, jo idėjos, semiotikos mokslo darbai plačiai pritaikomi ne tiktai kalbos moksle, bet ir psichologijoje, muzikoje, medicinoje,psichiatrijoje, mene, ekonomikoje, teologijoje, filosofijoje, istorijoje,informatikoje, sociologijoje, kriminologijoje. Kita A.J.Greimo knyga “Struktūrinė semantika” (pranc.k.) padėjo pamatus Paryžiaus semiotikos mokyklai, sulaukusiai atgarsio ir pasekėjų visame pasaulyje. Ji tebėra svarbiausias teorinis šaltinis tyrinėjant kalbos reikšmę. Knygoje suformuluotos pamatinės semiotinio metodo sąvokos, nubrėžta tekstų naratyvinio ir diskursyvinio lygmens tyrinėjimų kryptys. Knyga pirmą sykį išleista 1966 metais, yra išversta į daugelį Europos kalbų, nuolat cituojama. Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų kalba rašytose knygose „Struktūrinė semantika“ (1966 m.), „Apie prasmę“ ([[1970]] m.), „Mopasanas. Teksto semiotika: Praktinės pratybos“ ([[1976]] m.), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976 m.), „Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, [[1979]] m., su J. Courtés, 2, [[1986]] m., kartu su kitais autoriais), „Apie prasmę II“ ([[1983]] m.), „Apie netobulumą“ ([[1987]] m.), „Pasijų semiotika“ ([[1991]] m., su J. Fontanille).▼ A.J.Greimo semiotinės idėjos rado atgarsį įvairiuose Lietuvos humanitarų tyrinėjimuose. Tačiau dažniausiai su jomis buvo susipažįstama iš vėlesnių darbų - pradedant tarsi nuo stogo, nelabai suvokiant, kokie pamatai laiko pastatą. A.J.Greimo “Struktūrinė semantika”, pasirodžiusi lietuvių kalba, bus naudinga ir akademinėms studijoms, ir humanitarinei savišvietai. ▲Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų kalba rašytose knygose „Struktūrinė semantika“ (1966 m.), „Apie prasmę“ ([[1970]] m.), „Mopasanas. Teksto semiotika: Praktinės pratybos“ ([[1976]] m.), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976 m.), „Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, [[1979]] m., su J. Courtés, 2, [[1986]] m., kartu su kitais autoriais), „Apie prasmę II“ ([[1983]] m.), „Apie netobulumą“ ([[1987]] m.), „Pasijų semiotika“ ([[1991]] m., su J. Fontanille). Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms kalboms analizuoti. Lietuviškai išleistos šios A. J. Greimo knygos: „Apie dievus ir žmones“ (1979 m.), „Semiotika“ ([[1989]] m.), „Tautos atminties beieškant“ ([[1990]] m.), „Iš arti ir iš toli“ (1991 m.), „Gyvenimas ir galvojimas“ ([[1998]] m.), „Baimės ieškojimas“ ([[1999]] m.). Karo metais Greimas rašė į pogrindžio spaudą. Po 1943 m. Įvykūsio antinacinės rezistencijos vadovų arešto jis užėmė Jurgio Valiulio (Karolio Drungos) vietą, ėmė vadovauti spaudos ir propagandos sektoriui. == Nuorodos ==

Algirdas Julius Greimas: Skirtumas tarp puslapio versijų