21:50, 7 kovo 2010 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 707 keitimai S Atmestas 86.38.223.57 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Homo keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		21:54, 7 kovo 2010 versija taisyti anuliuoti Sesuciukas (aptarimas \| indėlis) 10 keitimai →‎Biografija Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Biografija == Algirdas - Julius Greimas gimė 1917 03 09 Tuloje, mirė 1992 02 27 Paryžiuje, palaidotas Kaune. Tėvas Julius Greimas, ~~([[1882]]~~buvo mmokytojas (1882m.), motina Konstancija Mickevičiūtė - Greimienė, buvo tarnautoja (g. ~~[[1886]] m~~1886m.). ~~[[Pirmasis pasaulinis karas\|~~Pirmojo pasaulinio karo]] metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 metais Greimų šeima grižo į Lietuvą. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje. A. J. Greimo vardas įamžintas Prancūzijoje: Chaussee gyvenvietėje yra jo vardu pavadinta aikštė, ant namo, kuriame gyveno, atidengta memorialinė lenta. Iki 1927m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje, 1929-1931 gyvendamas Šiauliuose lankė berniukų gimnaziją. 1931m. Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją. 1934-1935 Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę. Atsiradus skubiam prancūzų kalbos mokytojų poreikiui, paskyrus valstybinę stipendiją, 1936 metais jis buvo pasiųstas studijuoti į Grenoblio universitetą, kurį baigė 1939 metais. Grįžęs į Lietuvą, atliko karinę tarnybą, mokytojavo Šiauliuose, vadovavo valstybinei leidyklai, bei mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute. 1944 metais išvyko iš Lietuvos, apsigyveno Prancūzijoje. 1949 metais Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją iš prancūzų kalbos istorijos. Nuo tada ir prasidėjo jo kaip mokslininko karjera. 1971 – 1979 dėstė Vilniaus universitete. Vilniuje yra Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras. Nacių okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime. Taip pat lietuvių emigrantų politinėje veikloje. 1949 m. Ilgus metus dėstytojavo Egipto ir Turkijos universitetuose. 1949-1958 metais dėstė Aleksandrijos, 1958-1962 Ankaros or Stambulo, 1962-1965 Poitiers universitetuose. Prof. A. J. Greimas 1960 metais drauge su bendraminčiais Prancūzijoje įkuria Prancūzų kalbos tyrimų draugiją, iš esmės žymėjusią lingvistikos atgimimą toje šalyje, prieštaraujant tradiciniams filologiniams kalbos tyrimams. Iki [[1927]] m. mokėsi [[Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija\|Kupiškio progimnazijoje]]. [[1929]]–[[1931]] m. gyveno [[Šiauliai\|Šiauliuose]], lankė [[Šiaulių gimnazija\|berniukų gimnaziją]]. [[Marijampolė]]je baigė [[Marijampolės gimnazija\|Rygiškių Jono gimnaziją]]. [[1934]]–[[1935]] m. studijavo teisę [[VDU\|Vytauto Didžiojo universitete]], [[1936]]–[[1939]] m. kalbotyrą [[Grenoblis\|Grenoblio]] universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. [[1940]]–[[1944]] m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo [[Didždvario gimnazija\|Mergaičių gimnazijoje]] ir Prekybos institute, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių. A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslui. Jis sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A. J. Greimas praturtino semiotiką originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Jam buvo patikėtos Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus, Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine (Italija) mokslinio vadovo pareigos, šis mokslininkas laikomas vienu geriausiu pasaulio semiotiku. Nuo 1965 metų Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas parašė prancūziškai, prancūzų kalba išdėstė ir paties sukurtą bendrąją reikšmės teoriją. Mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai. Mitologijai suteikęs aktualios struktūros statusą, tautinės atminties ieškojo dievų ir žmonių pasauliuose. 1944 m. su šeima pasitraukė į Prancūziją. [[1949]] m. [[Sorbona\|Sorbonoje]] apgynė daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“. [[1950]]–[[1958]] m. dėstė [[Aleksandrija\|Aleksandrijos]], [[1958]]–[[1962]] m. [[Ankara\|Ankaros]] ir [[Stambulas\|Stambulo]], [[1962]]–[[1965]] m. [[Puatjė]] universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. [[1965]]–[[1968]] m. Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinis sekretorius. [[1969]]–[[1971]] m. Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine ([[Italija]]) mokslinis vadovas. Lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas [[VU\|Vilniaus universitete]]. Algirdas J. Greimas yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle Vienybės medis Vilniuje. == Kūryba ==

Algirdas Julius Greimas: Skirtumas tarp puslapio versijų