Istorinis materializmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
Pagrindinės tezės:
* Materialusis visuomenės gyvenimas apsprendžia žmonių sąmonę: "Ne žmonių sąmonė
* Istorinis procesas - tai visuomeninių - ekonominių formacijų kaita, kuri priklauso nuo materialinių gamybos priemonių
== Istorija ==
Eilutė 14:
Žmogaus ir visuomenės gyvenimo pagrindą sudaro materialinė gamyba, pagal kurios pobūdį išsivysto viena ar kita visuomenės formacija, su atitinkamais socialiniais jos elementų santykiais. Gamybinių jėgų išsivystimas lemia santykį su gamybos priemonėmis, kurios nusako kiekvieno žmogaus galimybes ir padėtį visuomenėje. Pagal tai susidaro tam tikra visuomenės struktūra – formacija, kurioje jos elementai išsidėsto pagal savo santykį su gamybos priemonėmis. Istorinis visuomenės vystimasis yra formacijų kaita, priklausanti nuo jos struktūrinių pasikeitimų. Ankstyviausioji visuomenės forma buvo pirmykštė bendruomeninė santvarka, kurios pagrindą sudarė labai žemas gamybinių jėgų išsivystimas bei visuomeninė gamybos priemonių nuosavybė. Vystantis gamybinėms jėgoms, pakito žmonių santykis su gamybos priemonėmis, atsirado [[Klasė (sociologija)|klasės]]. Pirmoji klasinė formacija buvo vergovinė santvarka, pagrįsta belaisvių ir beteisių žmonių išnaudojimu. Ją sekė [[feodalizmas]], pagristas ekonomiškai nelaisvos klasės išnaudojimu, ir galiausiai – [[kapitalizmas]], pagrįstas privatine gamybos priemonių nuosavybe ir samdomojo darbo išnaudojimu. Klasinės visuomenės pažangos variklis yra klasių kova, kuri vystantis gamybinėms jėgoms, adekvačiai keičia klasių santykį su gamybos priemonėmis. Kapitalizmo sąlygomis klasių kova įgyja [[Revoliucija|revoliucinę]] kryptį, ko pasėkoje kapitalizmas bus pakeistas nauja visuomenės forma – socializmu.
Socializmas – kokybiškai nauja visuomenės forma, kurios pagrindą sudaro visaliaudinė gamybos priemonių nuosavybė, dėl revoliucinio gamybinių jėgų vystimosi ir jų išlaisvinimo, perorganizuojanti visuomenę pagal objektyvaus pasaulio dinamiką. Tai sudaro sąlygas revoliucinei - kolektyvinei organizacijai, kurioje visapusiškai vystosi žmogus ir visuomenė, nunyksta visos subjektyvios kaitos išraiškos – klasės, išnaudojimas, [[Valstybė|valstybės]], [[valdžia]] ir t.t. Vystimasis, nuosekliai, visapusiškai ir sistemingai iš subjektyvaus - kiekybinio pereina į revoliucinį – objektyvų - kokybinį, pasiekiama aukštesnioji socializmo fazė – [[Komunizmas (formacija)|komunizmas]]. Šio proceso pagrindą sudaro ir jį kūrybiškai vysto praktinė - revoliucinė liaudies masių veikla. Klasių kovoje revoliucinė jėga yra išnaudojamosios klasės.
== Taip pat skaitykite ==
| |||