Saliut: Skirtumas tarp puslapio versijų

Programą sudarė DOS (Ilgalaikės orbitinės stotys) (rus. ''{{Ru|долговременные орбитальные станции''}}) civilinės stotys ir OPS (Orbitinės pilotuojamos stotys) karinės stotys.

'''Saliut 1 (DOS-1)''' (rus. ''{{Ru|Салют-1''}}, angl. ''{{En|Salute I/1''}}) paleistas [[1971]] m. [[balandžio 19]] d. Tai buvo pirmoji kosminė stotis, kuri skriejo aplink žemės orbitą. Pirmasis stoties ekipažas pakilo [[Sojuz 10]] kosminiu laivu, tačiau į stotį nepateko dėl susijungimo mechanizmo gedimo, nepavyko sukurti hermetiškos prisijungimo aplinkos; antrasis ekipažas pakilo [[Sojuz 11]] kosminiu laivu ir išbuvo stotyje 23 dienas. Ekipažui grįžtant į žemę sugedo slėgio-hermetizacijos sistema viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir kosmonautai žuvo. Saliut 1 stotis grįžo į Žemės atmosferą [[1971]] m. [[spalio 11]] d.

'''Saliut 2 (OPS-1)''' (rus. ''{{Ru|Салют-2''}}, angl. ''{{En|Salute II/2''}}) paleistas [[1973]] m. [[balandžio 3]] d. Ši stotis iš tiesų nebuvo tos pačios kosminės programos dalis, kaip kitos Saliut stotys, iš tiestų tai buvo ypatingo slaptumo karinė stotis [[Almaz]]. Saliut 2 vardas suteiktas kaip priedanga. Saliut 2 sugrįžo į atmosferą 1973 m. [[gegužės 28]] d. ir sudužo netoli [[Australija|Australijos]].

'''Saliut 3 (OPS-2)''' stotis (rus. ''{{Ru|Салют-3''}}, angl. ''{{En|Salute 3/III''}}) buvo paleista [[1974]] m. [[birželio 25]] d. Ši stotis buvo dar viena „Almaz“ karinė kosmoso stotis, šį kartą jos paleidimas buvo sėkmingas. Stotis išbandė daugybę žvalgybos sensorių ir išsiuntė filmuotą medžiagą analizei. [[1975]] m. [[sausio 24]] d. išbandytas 23 mm Nudelmano ginklas (kiti šaltiniai teigia, kad tai buvo Nudelmann NR-30 30 mm ginklas) 500-3000 metrų atstumu, bandymas buvo sėkmingas. Kosmonautai patvirtino, kad taikinys (satelitas) testavimo metu sunaikintas. Kitą dieną buvo įsakyta stotį išimti iš orbitos.

'''Saliut 4 (DOS-4)''' stotis (rus. ''{{Ru|Салют-4''}}, angl. ''{{En|Salute IV/4''}}) paleista 1974 m. [[gruodžio 26]] d. Ši stotis buvo DOS-3 kopija, tik ši misija buvo sėkminga. 3 ekipažai apsistojo Saliut 4 stotyje ([[Sojuz 17]], [[Sojuz 18]] ir [[Sojuz 21]]), iš kurių vienas išbuvo 63 dienas. Saliut 4 stotis išvesta iš orbitos [[1977]] m. [[vasario 2]] d.

'''Saliut 5 (OPS-3)''' stotis (rus. ''{{Ru|Салют-5''}}, angl. ''{{En|Salute V/5''}}) paleista [[1976]] m. [[birželio 22]] d. Tai buvo trečioji ir paskutinė Almaz karinė kosminė stotis. Jos paleidimas ir misija užbaigti sėkmingai, trys ekipažai pakilo, du ([[Sojuz 21]] ir [[Sojuz 24]]) sėkmingai prisijungė prie stoties. Saliut 5 stotis grįžo į atmosferą [[1977]] m. [[rugpjūčio 8]] d.

'''Saliut 6 (DOS-5)''' stotis (rus. ''{{Ru|Салют-6''}}, angl. ''{{En|Salute VI/6''}}) paleista [[1977]] m. [[rugsėjo 29]] d. Nors šios stoties dizainas buvo panašus į buvusių stočių, tačiau turėjo keletą svarbių patobulinimų, atsirado antras prisijungimo dokas, prie kurio galėjo prisijungti krovinins kosminis laivas ir papildyti stoties kuro atsargas. Nuo [[1977]] iki [[1982]] m. Saliut 6 aplankė 5 ilgalaikio buvimo įgulos ir 11 trumpo buvimo įgulų. Pirmoji ilgojo buvimo įgula pagerino buvimo stotyje rekordą, [[Skylab]] 96 dienų buvimą orbitoje. Saliut 6 ekipažas išbuvo 185 dienas. Saliut 6 išimta iš orbitos [[1982]] m. [[liepos 29]] d.

'''Saliut 7 (DOS-6)''' stotis (rus. ''{{Ru|Салют-7''}}, angl. ''{{En|Salute VII/7''}}) paleista [[1982]] m. [[balandžio 19]] d. Panaši į Saliut 6, išbuvo orbitoje ketverius metus ir du mėnesius, per kuriuos stotį aplankė 10 ekipažų. Be kitų eksperimentų ir stebėjimų, stotis išbandė didelių modulių prisijungimo galimybes. Tokie eksperimentai padėjo inžinieriams išvystyti naujas technologijas, reikalingas [[Mir]] stoties gamybai. Saliut 7 išimtas iš orbitos [[1991]] m. [[vasario 7]] d.