Buožė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kalbų santrumpų šablonai
Eilutė 6:
Pėstininkų buožių kotai paprastai būdavo 0,5–0,9 m ilgio, o raitelių – ilgesni.
 
Tobulinant buožę buvo keičiama galvos forma. Buožės „keterotomis“ galvomis (koto kryptimi einančių plokščių keterų briaunomis buvo galima pralaužti metalinius šarvus) vadinamos [[plunksnius|plunksniais]] (rus. ''{{Ru|шестопёр''}} arba ''пернач''). Egzistavo ir buožės su spygliuotomis galvomis (tuo jos panašios į [[vėzdas|vėzdus]]).
 
Puošnios buožės ''[[bulava|bulavos]]'' (rus. ''{{Ru|булава''}}, iš {{la|bulla}} 'rutuliukas') buvo naudojamos kaip valdžios simboliai, juos naudojo [[osmanai|turkų]] [[paša|pašos]], [[lenkai|lenkų]] ir ukrainiečių hetmanai, [[kazokai|kazokų]] [[atamanas|atamanai]].
 
Senovėje buožės buvo populiarios [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]], kadangi tuomet nemokėta gaminti ilgų metalinių [[geležtė|geležčių]], todėl populiarūs ginklai buvo buožės, [[ietis|ietys]]. Geležies amžiuje buožes naudotos retai, kadangi jas išstūmė kalavijai. Europoje buožės ėmė vėl plisti viduramžiais, kai [[šarvai]] pasidarė tiek efektyvūs, kad prastos kokybės kalavijai ėmė jų nebeįveikti (o geros kokybės [[plienas|plieniniai]] kalavijai buvo pernelyg brangūs). Buožės buvo gana efektyvus pigus ginklas prieš šarvuotus karius, tad jas dažnai naudojo ginkluoti valstiečiai ir miestiečiai.