Antanas Budriūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲Su broliais Motiejum ir Bronium [[1931]] pradėjo leisti žurnalą „Muzikos barai" ([[1931]] - [[1933]] finansavo jo leidybą), buvo redakcinės komisijos narys, paskelbė daug straipsnių -15-oje žurnalo numerių spausdinta pirmoji [[Lietuva|Lietuvoje]] „Muzikos istorija".

▲Aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje, buvo valdybos narys, antrasis sekretorius ir iždininkas, pučiamųjų orkestrų instruktorius. Inicijavo pirmąjį [[Lietuva|Lietuvoje]] tipografinį natų spausdinimą S. Movšovičiaus spaustuvėje [[1932]] [[Kėdainiai|Kėdainiuose]].

▲[[1937]] - [[1942]] dėstė muziką Kauno gimnazijose ir dirbo konservatorijoje, [[1940]] - [[1941]] buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. [[1942]] – [[1948]] Dotnuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, mišriojo choro vadovas ir vargonininkas. Studentų chorą (60 dalyvių) išmokė apie 40 dainų ir surengė 18 koncertų, [[1946]] respublikinės dainų šventės varžybose pelnė trečiąją vietą.

▲A. Budriūnas pirmaisiais pokario metais dėstė Kauno konservatorijoje, o nuo [[1949]] iki mirties [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1949]] - [[1950]] Solinio dainavimo ir choro dirigavimo fakulteto dekanas, [[1951]] - [[1961]] Operinio parengimo katedros vedėjas, [[1959]] - [[1961]] direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, [[1962]] - [[1964]] Choro dirigavimo katedros vedėjas, ilgametis choro studijos vadovas ir dirigavimo dėstytojas, nuo [[1951]] docentas, nuo [[1965]] profesorius.

▲[[1957]] - [[1959]] dėstė ir Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedroje. Aukštosiose mokyklose išugdė būrį choro dirigentų. [[1961]] įkūrė Respublikinį muzikos mokytojų mišrųjį chorą ir buvo jo meno vadovas bei vyr. dirigentas. Choras padėjo pakelti kvalifikaciją daugeliui Lietuvos mokyklų muzikos mokytojų-chorvedžių, surengė koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

▲A. Budriūnas buvo ikikarinės Lietuvos įvairių organizacijų dainų švenčių dirigentas, pokario metų respublikinių dainų švenčių konsultantas, Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narys ir dainų švenčių dirigentas. [[1964]] I respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.

▲Parašė straipsnių choro meno interpretavimo klausimais ir chorų koncertų recenzijų, muzikos vadovėlį bendrojo lavinimo mokyklos VIII klasei ([[1960]]). Kaip kompozitorius sukūrė nemaža vokalinių ir instrumentinių kūrinių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų chorams, parašė keletą giesmių. Minėtinos sudėtingesnės dainos mišriajam chorui: „Jau išskrenda paukščiai klajūnai", „Ruduo", „Vilnius", „Parugy", „Nuo aukšto kalno", giesmė „Ei, kelkitės". Populiarios buvo dainos moterų chorui: „Našlaitėlės naktis", „Nemunas", „Rytmečio žemė", „Koks ten lengvas poilsėlis", „Geltieji lineliai", „Nuo aukšto kalno". Vyrų chorui: „Lopšinė", „Žvejai" ir baladė „Vyrų dalia". Vaikų chorai pamėgo jo dainas „Rudenėlis", „Ąžuoliukai", „Išeik, tėveli, žalian sodelin", „Riedėkit, gintarėliai" ir kt. Parašė dainelių ir patiems mažiesiems dainininkams: „Žemuogėlės, „Neužmirštuolės", „Keturi", „Pirmasis dantukas" ir kt.

▲[[1955]] A. Budriūnui suteiktas nusipelniusio artisto, o [[1962]] liaudies artisto garbės vardas. Kompozitorius išaugino du sūnus: Algimantas Budriūnas - inžinierius, Ramunis Budriūnas - miškininkas, gamtos mokslų daktaras.

▲==Šaltinis==