Tibetiečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tibetas didžiuojasi turtinga ir savita kultūra: menu, teatru, muzika, medicina, šventėmis ir apeigomis. Tibetiečių kultūra perėmė nemažai elemntųelementų iš kaimyninių šalių, tačiau daugiausia įtakos Tibeto kultūrai turėjo [[Indija]]. Pavyzdžiui, tibetiečių menas yra labai susijęs su [[budizmas|budizmu]] ir atsispindi beveik kiekviename kasdieninio gyvenimo žingsnyje.

Išskirtinės apiegosapeigos Tibete yra "dangaus laidotuvės", kurios vykdomos tam, kad mirusiojo žmogaus dvasia saugiai nukeliautų į dangų. Prieš laidotuves kūnas yra susukamas į baltą audeklą ir laikomas namuose daugiau nei 7 dienas. Per tą laiką Lamos gieda giesmes, kad sumažintų mirusiojo kančias už padarytas nuodėmes. Laidotuvių dieną atvyksta dangaus laidotuvių apeigų vykdytojai. Jie nuneša velionį į laidojimo žemę. Tuomet velionio kūnas įpjaunamas, kad pritrauktų [[grifai|grifus]], kurie kūną suės. Likęs [[skeletas]] yra sudaužomas į gabaliukus, kad grifai galutinai juos suėstų. Tibetiečiai tiki, jog grifai gali nunešti mirusiojo kūno [[siela|sielą]] į dangų. Tuo atveju, kai grifai neėda kūno, ar suryja tik pusę jo, yra tikima, jog tas žmogus būdamas gyvas padarė sunkių nuodėmių ir yra pasmerktas keliauti į [[pragaras|pragarą]]. Jei grifai suryja kiekviena kūno gabalėlį ar bent jau didžiąją dalį, tuomet siela tęsia tyrą atgimimą.

Tibetas yra aukštai virš jūros lygio, dėl šios priežasties vanduo užverda prie 90° Celsijaus, todėl virimas vandenyje nėra įmanomas. Taigi Tibete maisto produktai ir valgiai yra specifiniai. Pagrindinis valgis yra ''tsampa'', kuris yra vartojamas kasdi{{en|kasdien. ''Tsampa}}'' yra daroma iš skrudintų ir nelukštentų miežių, sumaltų rankiniais malūnais į labai smulkius miltus, kurie yra sumaišomi su trupučiu arbatos ir tada daromos bandelės bei valgomos paimant juos pirštais. Taip pat į šias bandeles gali būti įdėta sviesto, varškės ar cukraus. Tibetiečiai valgo ''tsampa'' su daug kitų patiekalų ir bet kokiu metu, taip pat šį valgį nešiojasi keliautojai.

Dėl Tibeto šalto oro, ir vyrai, ir moterys vilki gana šiltus drabužius. Moterys paprastai būna apsirengusios sijonus ir šilko ar audinio švarkus. Vyrai nešioja ilgas, laisvas kelnes ir palaidus, kartais be rankovių chalatus su vilnoniais ar odiniais batais. Kerdžiai dažnai vilki avikailio drabužius. Tradiciškai vyrai vilki ilgus apjuosčius, o moterys nešioja spalvotas prijuostes. Tačiau šiuo metu tradicinius rūbus pakeičia įvairesni šilti drabužiai, pavyzdžiui, marškiniai, megstiniaimegztiniai ir panašiai.

Ganyklose gyventojai paprastai įsikuria iš jako vilnos išaustų audeklų palapinėse. Tokios palapinės paprastai yra kvadratinės formos, palaikomos 8 stačių stulpų. Palapinės yra apie 20 kv. m ploto ir apie 1,7 m aukščio su ventiliacijos plyšiais viršuje, kad paskirstytų dūmus ir šilumą. Palapinės priekyje yra traukiamoji virvė surišta su durų uždanga. Karštomis dienomis durų uždanga gali būti atitraukta, kad įleistų oro vidunį vidų ir kad oras viduje būtų vėsus bei grynas. Palapinė yra be jokių baldų, be daug įrengimų. Palapinės viduryje iš žemių pastatoma ugniavietė; už šios ugniavietės būna garbinimo ir maldų vieta su [[Buda|Budos]] statulėle. Žmonės paprastai miega ant avikailio kilimėlio, kuris būna patiestas ant žemės. Iš jako vilnos išaustas audeklas yra storas ir pakankamai patvarus, kad apsaugotų nuo vėjo ir pūgos. Tokia palapinė gali būti lengvai išmontuojama ir perkeliama į kitą vietą, kas yra patogu kerdžiaus gyvenime.