Dialektinis materializmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 19:
Labai svarbus dialektikos raidos etapas buvo vokiečių klasikinis idealizmas, kuris, skirtingai nuo metafizinio [[Materializmas|materializmo]], laikė tikrovę ne tik pažinimo šaltiniu, bet ir traktavo ją kaip veklos objektą. Šiame etape vystydami dialektiką ypač pasižymėjo [[Imanuelis Kantas]], [[Johanas Fichtė]], [[Friedrich Wilhelm Joseph Schelling|Frydrichas Šelingas]] bei [[Georg Wilhelm Friedrich Hegel|Georgas Vilhelmas Hėgelis]].
 
 
== Istorija ==
Dialektinis materializmas atsirado XIX a. viduryje ir vystėsi kartu su mokslo pasiekimais bei revoliucinių judėjimų praktika. Jis susiformavo, filosofiškai sintezuodamas, nuosekliai suprasdamas visą materijos, sąmonės ir istorijos reiškinių įvairovę, organiškai jungdamas filosofinį tikrovės aiškinimo bei analizės metodą su pasaulio revoliucinio pertvarkymo koncepcija. Tai yra vienas esminių bruožų, skiriantis dialektinį materializmą nuo senosios filosofijos, kuri tik aiškino pasaulį. Kitas labai svarbus dialektinio materializmo vystymosi elementas yra tai, kad jis suformavo nuoseklią mokslinę sistemą, jungiančią visuomenę ir istorijos procesą ([[istorinis materializmas]]).