Petras Skarga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 33:
== Biografija ==
P.Skarga gimė [[Grojecas|Grojece]], netoli [[Varšuva|Varšuvos]]. Kai jam buvo aštuoneri, mirė mama, po ketverių metų - tėvas. Našlaičius prižiūrėjo vyriausias brolis Pranciškus, rūpinęsis ne tik jų auklėjimu, bet ir išsimokslinimu. Petras Skarga lankė parapinę mokyklą Grojece, kur mokėsi skaityti, rašyti, skaičiuoti, taip pat [[katekizmas| katekizmo]], giedojimo ir šiek tiek [[lotynų kalba| lotynų kalbos]] gramatikos.
[[1552]] m. įsirašė į [[Krokuvos akademijaKrokuva|Krokuvos]] akademiją]]. Tenai trejus metus studijavo [[Teologija|teologijos]] mokslus, gerai išmoko senąsias kalbas. Jau po dvejų metų studijų jam buvo suteiktas [[Bakalauro laipsnisBakalauras|bakalauro laipsnis]].
[[1555]] m. P.Skarga pradėjo vadovauti parapinei mokyklai prie [[Šv. Jonas|šv. Jono]] kolegijos.
[[1564]] m. buvo įšventintas [[kunigas|kunigu]] ir tuoj paskirtas [[kanauninkas|kanauninku]], o po kiek laiko - [[Lvovas|Lvovo]] kapitulos [[kancleris|kancleriu]]
[[1568]] m., daugelio atkalbamas, išvyko į [[Roma|Romą]]. Ten P.Skarga studijavo teologiją, klausė Vatikano [[Šv.PetrasVatikanas|Vatikano]] šv. Petro]] [[Bazilika|bazilikoje]] išpažinčių, įstojo į [[Jėzuitai|jėzuitų]] noviciatą.
[[1569]] įstojo į Jėzuitų ordiną, dėstė įvairiose [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] jėzuitų mokyklose.
[[1571]] m., jau būdamas vienuoliško ordino nariu, sugrįžo į tėvynę, dirbo Pultuske, Lvove.
Eilutė 42:
[[1579]] m. jėzuitai Vilniuje įkūrė [[akademija|akademiją]], kurios pirmuoju [[rektorius|rektoriumi]] buvo paskirtas P.Skarga, pats įtikinėjęs Lietuvos ir Lenkijos karalių [[Steponas Batoras|Steponą Batorą]] aukštosios mokyklos būtinumu krašto švietimui. Vilniaus akademijai jis vadovavo penkerius metus - nuo [[1579]] iki [[1584]] metų.
[[1583]] m. pirmasis Vilniaus akademijos rektorius buvo paskirtas [[Livonija|Livonijos]] vietininko patarėju.
[[1584]] m. jėzuitų provinciolas jį pasiuntė į [[Krokuva|Krokuvą]]. Kaip rašo kunigas Kazimieras Džymala (Kazimierz Drzymala), “po Vilniaus Krokuva tapo antrąja kun. Skargos apaštališkąja dirva” (Drzymala K., Ks. Piotr Skarga. Kraków, [[1984]], p. 22). Sekdamas italų pavyzdžiu, P.Skarga šiame mieste įkuria kelias [[organizacija|organizacijas]]. Pirmoji jų - “Gailestingumo brolija” (“Bractwo Milosierdzia”) - pradėjo veiklą jau [[1584]] metais, rūpinosi ligoniais, vargšais, jos nariai patys aukojo ir rinko aukas. Krokuvoje ši brolija gyvavo net iki [[1948]] metų. Prie “Gailestingumo brolijos” P.Skarga prijungė bažnytinį banką “Varguolių kamara” (“Komora potrzebujących”), padėjo susikurti draugijai “[[Šv. Mykalojus|Šv. Mikalojaus skrynelė]] skrynelė” (“Skrzynka sw. Mikolaja”), kuri šelpė neturtingas ir doras merginas, kad jos galėtų ištekėti arba įstoti į vienuolyną. 1592 m. Krokuvoje siaučiant maro epidemijai, P.Skarga su kitais [[kapitula|kapitulos]] nariais įkūrė “Šv. Lozoriaus broliją” (“Bractwo sw. Lazarza”).
Nuo [[1588]] m. P.Skarga tapo [[Zigmantas Vaza|Zigmanto III]] rūmų pamokslininku.
[[1612]] m. [[Velykos|Velykų]] pirmąją dieną [[76]] metų P.Skarga atsisveikino su dvaru ir prisiglaudė šv. Petro [[Bažnyčia|bažnyčioje]] Sandomyre. Jis jau negalėjo laikyti [[Šventosios Mišios|Mišių]], tik kiekvieną dieną priimdavo [[Eucharistija|šv. Komuniją]]. [[1612]] m. rugsėjo 27 d. žymusis pamokslininkas mirė.