Petras Skarga: Skirtumas tarp puslapio versijų

P.Skarga gimė [[Grojecas|Grojece]], netoli [[Varšuva|Varšuvos]]. Kai jam buvo aštuoneri, mirė mama, po ketverių metų - tėvas. Našlaičius prižiūrėjo vyriausias brolis [[Pranciškus]], rūpinęsis ne tik jų auklėjimu, bet ir išsimokslinimu. [[Petras Skarga]] lankė parapinę mokyklą [[Grojece]], kur mokėsi skaityti, rašyti, skaičiuoti, taip pat [[katekizmas| katekizmo]], giedojimo ir šiek tiek [[lotynų kalba| lotynų kalbos]] gramatikos.

[[1552]] m. įsirašė į [[Krokuvos]] akademija|Krokuvos akademiją]]. Tenai trejus metus studijavo [[Teologija|teologijos]] mokslus, gerai išmoko senąsias kalbas. Jau po dvejų metų studijų jam buvo suteiktas [[Bakalauro laipsnis|bakalauro laipsnis]].

[[1555]] m. [[P.Skarga]] pradėjo vadovauti parapinei mokyklai prie [[Šv. Jonas|šv. Jono]] kolegijos.

[[1564]] m. buvo įšventintas [[kunigas|kunigu]] ir tuoj paskirtas [[kanauninkas|kanauninku]], o po kiek laiko - [[Lvovas|Lvovo]] kapitulos [[kancleris|kancleriu]]

[[1568]] m., daugelio atkalbamas, išvyko į [[Roma|Romą]]. Ten P.Skarga studijavo teologiją, klausė Vatikano [[Šv.Petras|šv. Petro]] bazilikoje išpažinčių, įstojo į [[Jėzuitai|jėzuitų]] noviciatą.

[[1569]] įstojo į Jėzuitų ordiną, dėstė įvairiose [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] jėzuitų mokyklose.

Vyresnybės pasiųstas, [[1573]] m. sausio mėnesį [[P.Skarga]] atvyko į [[Vilnius|Vilnių]] padėti naujai įkurtos jėzuitų kolegijos rektoriui [[Stanislovui Varševickui]].

[[1579]] m. jėzuitai Vilniuje įkūrė [[akademija|akademiją]], kurios pirmuoju [[rektorius|rektoriumi]] buvo paskirtas [[P.Skarga]], pats įtikinėjęs Lietuvos ir Lenkijos karalių [[Steponas Batoras|Steponą Batorą]] aukštosios mokyklos būtinumu krašto švietimui. Vilniaus akademijai jis vadovavo penkerius metus - nuo [[1579]] iki [[1584]] metų.

[[1583]] m. pirmasis Vilniaus akademijos rektorius buvo paskirtas [[Livonija|Livonijos]] vietininko patarėju.

[[1584]] m. jėzuitų provinciolas jį pasiuntė į [[Krokuva|Krokuvą]]. Kaip rašo kunigas [[Kazimieras Džymala]] (Kazimierz Drzymala), “po Vilniaus Krokuva tapo antrąja kun. Skargos apaštališkąja dirva” (Drzymala K., Ks. Piotr Skarga. Kraków, [[1984]], p. 22). Sekdamas italų pavyzdžiu, P.Skarga šiame mieste įkuria kelias [[organizacija|organizacijas]]. Pirmoji jų - “Gailestingumo brolija” (“Bractwo Milosierdzia”) - pradėjo veiklą jau [[1584]] metais, rūpinosi ligoniais, vargšais, jos nariai patys aukojo ir rinko aukas. Krokuvoje ši brolija gyvavo net iki [[1948]] metų. Prie “Gailestingumo brolijos” [[P.Skarga]] prijungė bažnytinį banką “Varguolių kamara” (“Komora potrzebujących”), padėjo susikurti draugijai “[[Šv. Mykalojus|Šv. Mikalojaus skrynelė]]” (“Skrzynka sw. Mikolaja”), kuri šelpė neturtingas ir doras merginas, kad jos galėtų ištekėti arba įstoti į vienuolyną. 1592 m. Krokuvoje siaučiant maro epidemijai, [[P.Skarga]] su kitais [[kapitula|kapitulos]] nariais įkūrė “[[Šv“Šv. Lozoriaus broliją]]”broliją” (“Bractwo sw. Lazarza”).

Nuo [[1588]] m. [[P.Skarga]] tapo [[Zigmantas Vaza|Zigmanto III]] rūmų pamokslininku.

[[1612]] m. [[Velykos|Velykų]] pirmąją dieną [[76]] metų P.Skarga atsisveikino su dvaru ir prisiglaudė šv. Petro [[Bažnyčia|bažnyčioje]] Sandomyre. Jis jau negalėjo laikyti [[Šventosios Mišios|Mišių]], tik kiekvieną dieną priimdavo [[Eucharistija|šv. Komuniją]]. [[1612]] m. [[rugsėjo 27 d]]. žymusis pamokslininkas mirė.