Romintos giria: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 10:
Ilgą laiką iš Romintos girios upėmis į [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] krašto didžiuosius miestus plukdyta mediena. Romintos gyvenvietėje veikė vilnų vėlykla, aliejaus spaudykla. Kiautų kaime buvo [[geležis|geležies]] liejykla, o [[XVIII a.]] – [[popierius|popieriaus]] ir [[celiuliozė]]s fabrikas. [[1756]]–[[1763]] m. [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karo]] tarp Prūsijos ir Rusijos metu Romintos girioje slėpėsi kariuomenės žiaurumų įbauginti apylinkių žmonės, tarp jų ir Tolminkiemio klebonas [[Kristijonas Donelaitis]], kuris girioje slėpėsi [[1757]] m. [[rugpjūčio 10]]–27 d. Per Romintos girią [[1927]] m. nutiestas geležinkelis [[Geldapė]]–[[Gumbinė]], veikęs iki [[1944]] m.
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išvakarėse Romintos giria buvo tapusi aukštų [[Vokietija|Vokietijos]] nacių medžioklės vieta. Feldmaršalas [[Hermanas Gėringas]] [[1936]] m. pastatydino medžioklės rezidenciją Jėgerhofą netoli Romintos gyvenvietės. Jis Romintos girioje nušovė patį didžiausią iki to meto Europoje sumedžiotą [[elnias|elnią]]. [[1941]] m. čia buvo įkurta Vokietijos oro pajėgų vyriausioji būstinė. Už 15 km
Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsiai buvo padalyti beveik tiesia linija. Pietinis girios ruožas teko Lenkijai, didžioji dalis atsidūrė Kaliningrado srityje. Lietuvai atiteko tik nedidelis ruožas pasienyje. Lenkijos pusėje kaimai priartėja prie pat girios pakraščio, rusiškoje pusėje dauguma jų išnykę. <ref>[http://www.bmm.lt/straipsnis.cfm?id=924 Kazys Almenas. Romintos giria]</ref>
|