Romintos giria: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 10:
Ilgą laiką iš Romintos girios upėmis į [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] krašto didžiuosius miestus plukdyta mediena. Romintos gyven­vietėje veikė vilnų vėlykla, aliejaus spaudykla. Kiautų kaime buvo [[geležis|geležies]] lie­jykla, o [[XVIII a.]] – [[popierius|popieriaus]] ir [[celiuliozė]]s fabrikas. [[1756]]–[[1763]] m. [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karo]] tarp Prūsijos ir Rusijos metu Romintos girioje slėpėsi kariuo­menės žiaurumų įbauginti apylinkių žmonės, tarp jų ir Tolminkiemio klebonas [[Kristijonas Donelaitis]], kuris girioje slė­pėsi [[1757]] m. [[rugpjūčio 10]]–27 d. Per Romintos girią [[1927]] m. nutiestas geležinkelis [[Geldapė]]–[[Gumbinė]], veikęs iki [[1944]] m.
 
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išvakarėse Romintos giria buvo tapusi aukštų [[Vokietija|Vokietijos]] nacių medžioklės vieta. Feldmaršalas [[Hermanas Gėringas]] [[1936]] m. pastatydino me­džioklės rezidenciją Jėgerhofą netoli Romintos gyvenvietės. Jis Romintos gi­rioje nušovė patį didžiausią iki to meto Europoje sumedžiotą [[elnias|elnią]]. [[1941]] m. čia buvo įkurta Vokietijos oro pajėgų vyriausioji būstinė. Už 15 km., vakari­nėje [[Geldapės ežeras|Geldapės ežero]] pakrantėje, pastatytos šta­bo vadovybės slėptuvės. Pokario metais Lietuvos partizanai per Romintos girią prasiver­žė į Lenkiją ir toliau į Vakarus.
 
Po Antrojo pasauli­nio karo Rytprūsiai buvo padalyti beveik tiesia lini­ja. Pietinis girios ruožas teko Lenkijai, didžioji dalis atsidūrė Kaliningrado srityje. Lietuvai atiteko tik nedidelis ruožas pasienyje. Lenkijos pusėje kaimai priartėja prie pat gi­rios pakraščio, rusiškoje pusėje dauguma jų išnykę. <ref>[http://www.bmm.lt/straipsnis.cfm?id=924 Kazys Almenas. Romintos giria]</ref>