Baltų mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
|||
Eilutė 13:
Svarbiausi baltų mitologijos bruožai išryškėja per pagrindines [[semantika|semantines]] priešpriešas, kurias sudaro erdvės, laiko, socialiniai, vertinamieji pasaulio požymiai, palankūs ir nepalankūs žmogui. Pagal mitologijos personažų funkcijas, jų individualizacijos laipsnį ir svarbą žmogui skiriami keli baltų mitologijos lygmenys:
'''I lygmuo''' – jam priklauso aukščiausieji dievai, įeinantys į visiems baltams bendrą [[panteonas|panteoną]] ir mitinius siužetus. Vyriausias yra [[praamžius|Dievas]], gyvenantis danguje. Prūsų panteone jis vadinamas [[praamžius|Ukapirmu]]. Po jo eina griausmavaldis [[Perkūnas]]. Jis pavaldus Dievui, nuo jo priklausantis, bet kartais yra senesnis už jį (latvių ''Vecais Tēvs'' – Senasis Tėvas). Dievas turi vaikų, sūnų (liet. Dievo sūneliai,
Kaip aktyviausias, rūsčiausias ir galingiausias mitinis personažas veikia griausmo ir žaibo dievas Perkūnas, įkūnijantis karinę ir netiesiogiai ūkinę (susijusią su vaisingumu) funkciją. Jam priešingas yra [[Velnias]], kurio kultas turi ryšio su galvijais žymių. Tai senos indoeuropietiškos tradicijos tąsa – [[pomirtinis pasaulis]] įsivaizduojamas kaip ganykla. Velnias susijęs su apatiniu pasauliu, mirtimi ir drauge su vaisingumu. Perkūnas persekioja savo priešininką, gyvenantį žemėje. Kartais tautosakoje pasakojama Perkūno rūstybės priežastis – Velnio ryšys su griausmavaldžio žmona, jos ir žmonių galvijų pagrobimas. Perkūnas turi padėjėją [[Mitinis Kalvis|Kalvį]].
Kitas archajiškas mitas, kurio fragmentų išliko lietuvių ir latvių tautosakoje – [[Saulė (mitologija)|Saulės]] ir [[Mėnulis (mitologija)|Mėnulio]] dangiškos vestuvės. Lietuvių liaudies dainoje „Mėnulio svotba“ Perkūnas perkerta Mėnulį kardu (mėnulio dilimo paaiškinimas) už tai, kad šis, pamilęs [[Aušrinė|Aušrinę]], sulaužė ištikimybę Saulei. Kitame, tautosakoje išlikusiame, mite [[Aušrinė]] (rytmečio žvaigždė,
Individualiausia I lygmenyje atrodo prūsų mitologija. Jų panteonas labiausiai sutvarkytas, jo personažai (vien tik vyriški) diferencijuoti ne tik pagal funkcijas, bet ir pagal išorę. Šiam lygmeniui priklauso 10 dievų: Dievas ir Perkūnas, [[Patrimpas]] (upių ir šaltinių dievas), Autrimpas (jūros dievas), [[Pikuolis|Patulas]] (požemio dievas), [[Pergubrė|Pergubris]] (pavasario, augalijos dievas), Puškaitis (žemės, šeivamedžio personifikacija), [[Aušlavis|Aušautas]] (išlikimo, gyvybės dievas), [[Pilnytis|Pilvytis]] (turtų nešėjas). Vėliau šis prūsų panteonas pakito: Dievas gavo epitetą Ukapirmas, kuris vėliau virto jo vardu, Trimpas pasidalijo į [[patrimpas|Patrimpą]] ir Autrimpą, Patulas gavo Pikulo vardą, o Pikulas susidvejino i Pikulą ir Poklių, panteone atsirado naujas dievas [[Saulė (mitologija)|Svaikstikas]], susijęs su saule ir jos šviesa. „Tvarka“ pagrįsta tuo, kad yra mažai šaltinių – mažiau šaltinių mažiau prieštarauja vienas kitai.
Žinių apie lietuvių mitologijos I lygmenį maža, jos padeda rekonstruoti tik dalį sistemos. Voluinės metraštyje minimas [[Nonadievis|Nunadievis]], kitaip Andajas – aukščiausiasis dievas, pagal kitą interpretaciją – namų dievas; Perkūnas griaudėtojas; [[Teliavelis]] – dieviškasis kalvis, Perkūno padėjėjas. Kitų XIII a. šaltiniuose minimų dievybių vieta ir funkcija nėra pakankamai aiškios – kalės pavidalo deivės [[Žvorūnė]]s, miško šeimininkės [[Medeina|Medeinos]]. Iš XVI a. (pradedant M. Mažvydu) ir vėlesnių duomenų žinoma: žemės deivė [[Žemyna]], jos brolis [[Žemėpatis]], laimės deivė [[Laima]], vėjo dievas [[Bangpūtys]]. Dar mažiau duomenų yra apie latvių I lygmens panteoną, bet ir čia nekelia abejonių poros – Dievo ir Perkūno – buvimas ir jų priešprieša. Galimas dalykas, kad [[Žemyna|Žemės motina]] (
'''II lygmuo''' – sudaro dievybės, susijusios su ūkio darbų ciklais, su žmonių tikslais, priderintais prie sezoninių apeigų. Jam, matyt, priklausė didelė dalis Strijkovskio, Lasickio ir Pretorijaus minimų lietuvių dievybių, tik jų vardai užrašyti netiksliai, dažnai klaidingai, funkcijos nusakomos nepatikimai, daugelis jų tėra dvasios.
|