12:39, 5 kovo 2010 versija taisyti Armalis (aptarimas \| indėlis) 20 keitimai Nėra keitimo santraukos Žyma: Žyma: Žymos „Tvarkyti“ panaikinimas ← Prieš tai darytas keitimas		12:43, 5 kovo 2010 versija taisyti anuliuoti Armalis (aptarimas \| indėlis) 20 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Rozenkreicerių ordinas''' – slapta [[~~relgija~~religija\|religinė]] brolija, [[XIV a.]] įkurta vienuolio maldininko Christian Rosenkreutz. Gyvavo iki [[XVIII a.]] Brolijos tikslai – siekti visos žmonijos pažangos ir laimės.▼ ▲'''Rozenkreicerių ordinas''' – slapta [[relgija\|religinė]] brolija, [[XIV a.]] įkurta vienuolio maldininko Christian Rosenkreutz. Gyvavo iki [[XVIII a.]] Brolijos tikslai – siekti visos žmonijos pažangos ir laimės. == Simboliai == eilutė 37 ⟶ 36: == Auksiniai rozenkreiceriai == Rozenkreiceriais buvo laikomi Frensis Bekonas, [[ Dekartas]].[[ XVIII a.]] pabaigoje atsirado daug organizacijų siejųsių save ir kildinusių iš rozenkreicerių. Viena jų - Auksinių rozenkreicerių ordinas. Tačiau rašytiniais dokumentais organizacijos sąsajos su realiai ar neva egzistavusiu ordinu XV-XVIII a. nepatvirtintos. Šios organizacijos [[filosofija]] grindžiama siekimu atskleisti žemiškosios laimės ir amžinojo gyvenimo paslaptis, o [[teosofija]] – atskleisti dieviškumo paslaptį. Auksiniams Rozenkreiceriams save priskirdavo alchemikai. Tuo metu vyko [[masonai\|masonų]] ir rozenkreicerių suartėjimas, jų idėjos, siekiai, filosofija, ritualai susipynė. Ordinui vadovavo imperatorius ir vice-imperatorius su neaiškiais įgaliojimais. Ordino nariai buvo suskirstyti į 7 klases, jas sudarė 77 “magai“, 2700 „vyriausieji pirmojo rango filosofai“, 3900 „vyriausieji antrojo rango filosofai“, 3000 ‚jaunesnieji magai“, 1000 „adeptai“, 1000 jaunų ordino narių, nevykdžiųsių savarankiškų veiksmų, neįvardintas kiekis ordino naujokų. eilutė 44 ⟶ 43: == Išnykimas == Nuo [[1775 m.]] Ordino centru tapo [[Berlynas]]. Ordinas aktyviai plėtojo [[tamplieriai\|tamplieriškąją]] ordino legendą ir į savo gretas viliojo masonų brolijos narius, 1777 m. paskelbė save masoniškojo ordino aukščiausiuoju laipsniu. Ordino nariais buvo gydytojai, teologai mokslininkai, karininkai, aukščiausių buržua ir aukštuomenės sluoksnių atstovai. Šio ordino nariais buvo Fridrichas Vilhelmas II bei, daugelio biografų teigimu, [[V.Getė]]. Manoma, kad [[~~Mocasrtas~~Mocartas\|Mocarto]] „Stebuklingoje fleitoje“ taip pat kalbama apie rozenkreicerių paslaptis. Po Fridricho Vilhelmo II mirties rozenkreicerių ordinas prarado savo galias ir pradėjo nykti. Ordino gyvavimo pabaiga tokia pat miglota, kaip ir pradžia. Kita to meto – [[XVIII a.]]- organizacija Iliuminatų ordinas. Šis ordinas susiformavo [[Bavarija\|Bavarijos]] teritorijoje. Nors [[jėzuitai\|jėzuitų]] ordinas buvo išformuotas, bet švietimą, ypač, universitetus vis dar kontroliavo buvę jėzuitai. Siekdamas pasisipriešinti šiai sistemai teologas A.Veischauptas mąstyti apie slapto ordino, kuris daug ką perimtų iš pačių jėzuitų, įkūrimą. A.Veischauptas akcentavo ordino narių disciplinuotumą, gebėjimą tikslo siekti pasinaudojant visomis įmanomomis priemonėmis. Manoma, kad į šį ordiną galėjo pereiti Rozenkreicerių brolijos likę nariai. eilutė 52 ⟶ 51: <br />“Slaptosios brolijos ir sektos”. N. Маkarova. 2007 ~~<br />~~*[http://www.gumer.info/News/index.php Internetinė biblioteka.] {{wikiquote}} [[Kategorija:Religija]]

Rozenkreiceriai: Skirtumas tarp puslapio versijų