Rozenkreiceriai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Rozenkreicerių ordinas''' – slapta [[relgija|religinė]] brolija, [[XIV a.]] įkurta vienuolio maldininko Christian Rosenkreutz. Gyvavo iki [[XVIII a.]] Brolijos tikslai – siekti visos žmonijos pažangos ir laimės.
== Simboliai ==
Brolijos pavadinimas sudarytas iš žodžių [[rožė]] ir [[kryžius]]. Kai kurie autoriai žodį kryžius traktuoja kaip „šviesa“. Rozenkreicerių kryžius vaizduojamas X formos, jungia tris raides, kurios sudaro žodį „lux“ – šviesa. „Rožė“ ir „Šviesa“ galėjo būti [[alchemija|alchemijos]] simboliais. Alchemikų veikaluose dažnai naudojamas rožės žiedo atvaizdas. Rožė galėjo būti laikoma paslapties simboliu.
„Dangiškąja rože“ buvo vadinama Dievo motina, o [[krikščionys|krikščionių]] ikinografijoje penkios raudonos rožės rožių krūme simbolizavo penkias [[Jėzus|Jėzaus]] žaizdas. Pasak paplitusios legendos, rožė atsirado iš krikščionio kankinio kraujo. Tuo pat metu vienas [[XVIII a.]] pabaigos autorius aiškino, kad rožė – kuklumo simbolis, o kryžius – šventos sąjungos simbolis.
== Įkūrėjas ==
[[Ordinas|Ordino]] įkūrėjas – Christianas Rozenkreiceris (Christian Rosenkreutz). Tikslios gimimo datos nėra, manoma, kad brolijos įkūrėjas gimė tarp [[1378 m.]] ir [[1388 m.]] turtą praradusių dvarininkų šeimoje. Tėvai dėl skurdo vaiką atidavė į vienuolyną, kuriame jis gyveno iki 16 metų, vėliau iškeliavo į [[Rytai|Rytus]], į šventas krikščionių vietas.
C. Rozenkreiceris kelionėje susipažino su rytietišku [[okultizmas|okultizmu]], ir jo sąmonę užvaldė arabiškas mokslas. Atvykęs į [[Marokas|Maroką]] dvejus metus studijavo [[magija|magiją]] ir [[kabala|kabalą]]. Grįžęs į Vokietiją C. Rozenkreiceris pradėjo burti pasiekėjus. Iš pradžių jų tebuvo aštuoni.
Naujosios brolijos įstatuose buvo nurodoma, kad brolija liks slapta 100 metų. Rozenkreiceriai negalėjo veikti atvirai, išskyrus ligonių gydymą. Brolijos nariai susirinkdavo kartą metuose. Kiekvienas brolijos narys turėjo pats susirasti savo įpėdinį ir jį paruošti. Žodis „rosen-kreic“ buvo slaptažodis, kurios pagalba brolijos nariai vienas kitą pažindavo. Vienas iš brolijos tikslų buvo „magiško“ rašto ir kalbos kūrimas.
Rozenkreiceriai netgi slėpė brolijos narių laidojimo vietas. Pasak legendos C.Rozenkreicerio, neva gyvenusio 106 metus ir mirusio [[1494 m.]], palaikai rasti [[grota|grotoje]]. Virš įėjimo į ją neva likęs užrašas „Mane ras po 120 metų“. Ant grotos sienų buvo užrašyti brolijos įstatai. Šios aplinkybės aprašytos [[XVIII a.]] knygose.
Nežinomas britų autorius, straipsnyje „rozenkreicerystė“ , išspausdintame 14-ame Didžiosios Britanijos enciklopedijos leidinyje teigia, kad slapta religinė rozenkreicerių brolija neva realiai egzistavo daug anksčiau nei XVII a. pradžioje, o Vokietyje tik įvyko šios brolijos atgimimas. ▼
== Mozės brolija ==
Kiti autoriai tvirtino, kad rozenkreiceriai egzistavo nuo 1510 m., tačiau šis teiginys liko nepatvirtintas. Patys rozenkreiceriai savo genealogiją kildino iš Mozės, vadindami jį savo broliu. Vienu iš vyriausiųjų rozenkreicerių magistrų buvo laikomas anglų karalienės Elžbietos I astrologas Džonas Di (1527-1608). ▼
▲Nežinomas britų autorius, straipsnyje „rozenkreicerystė“ , išspausdintame 14-ame [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] enciklopedijos leidinyje teigia, kad slapta religinė rozenkreicerių brolija neva realiai egzistavo daug anksčiau nei [[XVII a.]] pradžioje, o
▲Kiti autoriai tvirtino, kad rozenkreiceriai egzistavo nuo [[1510 m.]], tačiau šis teiginys liko nepatvirtintas. Patys rozenkreiceriai savo genealogiją kildino iš [[Mozė|Mozės]], vadindami jį savo broliu. Vienu iš vyriausiųjų rozenkreicerių [[magistras|magistrų]] buvo laikomas anglų karalienės Elžbietos I astrologas Džonas Di (1527-1608).
Rozenkeisceriai dažnai siejami su alchemija. Reformacijos amžiuje pasklido idėjos apie visišką pasaulio pasikeitimą, tikėta, kad pasirodys ypatingas žmogus, kuris atskleis metalų virsmą ir atskleis visus mokslus. Šių vilčių išsipildymo siekimas ir tapo viena iš pagrindinių priežasčių magų brolijos – rozenkreicerių ir legendos apie juos atsiradimui.
eilutė 21 ⟶ 29:
== Magų brolijos ==
[[Renesansas|Renesanso]] laikotarpiu kai kurie mokslininkai, siekdami pabrėžti savo autoritetą, prie savo pavardės pridėdavo inicialus RC. Skirtinguose miestuose, skirtingu laikotarpiu pasirodydavo [[protestantizmas|protestantizmo]] dvasia surašyti manifestai, pasirašyti neva Rozenkreicerių brolijos vardu, kviesdavę sukilti prieš popiežiaus valdžią, [[musulmonai|musulmonus]] atversti į krikščionybę ir panašiai. Šie manifestai ir vėliau pasirodę rankraštiniai trakatatai kelis kartu buvo perleidžiami, paplito progresyviosios to meto aukštuomenės tarpe [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Austrija|Austrijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ir [[Italija|Italijoje]]. ▼
Galimai [[1570 m.]] kažkuri magų brolija pradėjo save vadinti Rozenkreicerių brolija. Ypatingai Rozenkreicerių įdėjos paplito XVII a. pradžioje. Apie rozenkreicerius buvo kalbama, kad jiem nereikalingas maistas, kad jie gali virsti nematomais ir valdyti dvasias. Brolijos tikslas buvo įsisavinti senovės mokslus, suteikiančius žinias apie neregėtą ilgaamžiškumą, valdovų aprūpinimą brangenybėmis, siekiant palengvinti tautos dalią. Atsirado daug norinčių tapti brolijos nariais, tai patvirtina išlikę rašytiniai šaltiniai. Nepaisant visiško slaptumo, Brolija buvo reklamuojama plačiai paplitusiais leidiniais. ▼
▲Renesanso laikotarpiu kai kurie mokslininkai, siekdami pabrėžti savo autoritetą, prie savo pavardės pridėdavo inicialus RC. Skirtinguose miestuose, skirtingu laikotarpiu pasirodydavo protestantizmo dvasia surašyti manifestai, pasirašyti neva Rozenkreicerių brolijos vardu, kviesdavę sukilti prieš popiežiaus valdžią, musulmonus atversti į krikščionybę ir panašiai. Šie manifestai ir vėliau pasirodę rankraštiniai trakatatai kelis kartu buvo perleidžiami, paplito progresyviosios to meto aukštuomenės tarpe Vokietijoje Austrijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.
▲Galimai 1570 m. kažkuri magų brolija pradėjo save vadinti Rozenkreicerių brolija. Ypatingai Rozenkreicerių įdėjos paplito XVII a. pradžioje. Apie rozenkreicerius buvo kalbama, kad jiem nereikalingas maistas, kad jie gali virsti nematomais ir valdyti dvasias. Brolijos tikslas buvo įsisavinti senovės mokslus, suteikiančius žinias apie neregėtą ilgaamžiškumą, valdovų aprūpinimą brangenybėmis, siekiant palengvinti tautos dalią. Atsirado daug norinčių tapti brolijos nariais, tai patvirtina išlikę rašytiniai šaltiniai. Nepaisant visiško slaptumo, Brolija buvo reklamuojama plačiai paplitusiais leidiniais.
[[XVII a.]] kalbėta apie realiai ezistuojančią organizaciją, ar keletą tokių organizacijų. Vėlesnė ordino istorija grindžiama labai
== Auksiniai rozenkreiceriai ==
Rozenkreiceriais buvo laikomi Frensis Bekonas,
Auksiniams Rozenkreiceriams save priskirdavo alchemikai. Tuo metu vyko [[masonai|masonų]] ir rozenkreicerių suartėjimas, jų idėjos, siekiai, filosofija, ritualai susipynė. Ordinui vadovavo imperatorius ir vice-imperatorius su neaiškiais įgaliojimais. Ordino nariai buvo suskirstyti į 7 klases, jas sudarė 77 “magai“, 2700 „vyriausieji pirmojo rango filosofai“, 3900 „vyriausieji antrojo rango filosofai“, 3000 ‚jaunesnieji magai“, 1000 „adeptai“, 1000 jaunų ordino narių, nevykdžiųsių savarankiškų veiksmų, neįvardintas kiekis ordino naujokų.
Nuo 1775 m. Ordino centru tapo Berlynas. Ordinas aktyviai plėtojo tamplieriškąją ordino legendą ir į savo gretas viliojo masonų brolijos narius, 1777 m. paskelbė save masoniškojo ordino aukščiausiuoju laipsniu. Ordino nariais buvo gydytojai, teologai mokslininkai, karininkai, aukščiausių buržua ir aukštuomenės sluoksnių atstovai. Šio ordino nariais buvo Fridrichas Vilhelmas II bei, daugelio biografų teigimu, V.Getė. Manoma, kad Mocarto „Stebuklingoje fleitoje“ taip pat kalbama apie rozenkreicerių paslaptis. Po Fridricho Vilhelmo II mirties rozenkreicerių ordinas prarado savo galias ir pradėjo nykti. Ordino gyvavimo pabaiga tokia pat miglota, kaip ir pradžia. ▼
Kita to meto – XVIII a. organizacija Iliuminatų ordinas. Šis ordinas susiformavo Bavarijos teritorijoje. Nors jėzuitų ordinas buvo išformuotas, bet švietimą, ypač, universitetus vis dar kontroliavo buvę jėzuitai. Siekdamas pasisipriešinti šiai sistemai teologas A.Veischauptas mąstyti apie slapto ordino, kuris daug ką perimtų iš pačių jėzuitų, įkūrimą. A.Veischauptas akcentavo ordino narių disciplinuotumą, gebėjimą tikslo siekti pasinaudojant visomis įmanomomis priemonėmis. Manoma, kad į šį ordiną galėjo pereiti Rozenkreicerių brolijos likę nariai.▼
== Išnykimas ==
▲Nuo [[1775 m.]] Ordino centru tapo [[Berlynas]]. Ordinas aktyviai plėtojo [[tamplieriai|tamplieriškąją]] ordino legendą ir į savo gretas viliojo masonų brolijos narius, 1777 m. paskelbė save masoniškojo ordino aukščiausiuoju laipsniu. Ordino nariais buvo gydytojai, teologai mokslininkai, karininkai, aukščiausių buržua ir aukštuomenės sluoksnių atstovai. Šio ordino nariais buvo Fridrichas Vilhelmas II bei, daugelio biografų teigimu, [[V.Getė]]. Manoma, kad [[Mocasrtas|Mocarto]] „Stebuklingoje fleitoje“ taip pat kalbama apie rozenkreicerių paslaptis. Po Fridricho Vilhelmo II mirties rozenkreicerių ordinas prarado savo galias ir pradėjo nykti. Ordino gyvavimo pabaiga tokia pat miglota, kaip ir pradžia.
▲Kita to meto – [[XVIII a.]]- organizacija Iliuminatų ordinas. Šis ordinas susiformavo [[Bavarija|Bavarijos]] teritorijoje. Nors [[jėzuitai|jėzuitų]] ordinas buvo išformuotas, bet švietimą, ypač, universitetus vis dar kontroliavo buvę jėzuitai. Siekdamas pasisipriešinti šiai sistemai teologas A.Veischauptas mąstyti apie slapto ordino, kuris daug ką perimtų iš pačių jėzuitų, įkūrimą. A.Veischauptas akcentavo ordino narių disciplinuotumą, gebėjimą tikslo siekti pasinaudojant visomis įmanomomis priemonėmis. Manoma, kad į šį ordiną galėjo pereiti Rozenkreicerių brolijos likę nariai.
== Nuorodos ==
| |||