Dialektinis materializmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Priešybių kovos ir vienybės dėsnis - tai visuotinis tikrovės ir jos pažinimo žmogaus mąstymu principas, sudarantis materialistinės dialektikos esmę, jos branduolį. Kiekviename objekte yra piešybių, kitaip tariant, kiekvienas objektas yra dalus. Priešybėmis dialektinis materializmas laiko tokius objekto momentus, puses ir pan., kurios sudaro neišardomą vienybę ir šalina viena kitą ne tik skirtingais atžvilgiais, bet ir tuo pačiu atžvilgiu, t. y. skverbiasi viena į kitą. Kaip nėra priešybių be jų vienybės, taip nėra vienybės be jos priešybių. Priešybių vienybė yra absoliuti objekto atžvilgiu, bet santykinė, laikina kitų objektų atžvilgiu, o priešybių kova - absoliuti kitų objektų atžvilgiu, bet santykinė konkrečiam objektui. Šis dėsnis paaiškina objektyvų vidinį bet kurio judėjimo šaltinį, nesinaudodamas jokiomis pašalinėmis jėgomis, padeda suprasti judėjimą kaip savijudą. Jis atskleidžia konkretų įvairovės vieningumą būtent kaip konkrečią, o ne sustingusią tapatybę. Dialektinis mąstymas ne skaldo visumą, abstrakčiai atribodamas kraštutinumus, o, priešingai, suvokia visumą kaip organišką vienybę, kaip sistemą, kurioje priešybės įsiskverbia viena į kitą, sąlygodamos visą vystymosi procesą. Tuo būdu logiškai atkuriami konkretus objekto vientisumas ir vystymasis.