Rumbonių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Piliakalnis įrengtas [[Nemunas|Nemuno]] kairiajame ir [[Pilupis|Pilupio]] dešiniajame krante esančiame kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 10x9 m dydžio, iš visų pusių buvusi apjuosta pylimu, jos šiaurinį kraštą su čia buvusiu pylimu nuplovė Pilupis. Dabar likusi pylimo dalis aikštelę juosia iš rytų, pietų ir vakarų. Pylimas yra 1,5 m aukščio pietuose ir 4,5 m aukščio vakaruose, 7 m pločio pietuose ir 20 m pločio vakaruose. Rytinė jo dalis iki 2,5 m aukštesnė, žiūrint iš šono piliakalniui suteikia balno siluetą. Vakarinėje pašlaitėje iškastas 4 m pločio, 0,8 m gylio (dabar jis išplatintas iki 15 m pločio, 2 m gylio) griovys. Šiaurės rytų šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra terasa – nepanaudota aukštumos kyšulio dalis. Šlaitai statūs, 12–30 m aukščio. Aikštelė dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs krūmais. Piliakalnis pradėtas tvarkyti: nuo didžiosios jo dalies nukirsti krūmai, vakarų pusėje įrengti laiptai. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 28800 m²². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas: 5000 m²².

[[1953]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. [[1969]] m. gyvenvietę tyrė Alytaus kraštotyros muziejus (vadovė [[Dalia Andrašiūnaitė]]). Ištirtas 51 m²² plotas, aptiktas iki 0,8 m [[kultūrinis sluoksnis]]. <ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 148 (Nr. 649)</ref> Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.