22:32, 13 sausio 2010 versija taisyti Xqbot (aptarimas \| indėlis) Botai 116 452 keitimai S robotas Pridedama: ar:غبار بركاني ← Prieš tai darytas keitimas		23:29, 3 kovo 2010 versija taisyti anuliuoti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 22: Labai smulkūs vulkaniniai pelenai gali likti aukštai [[žemės atmosfera\|atmosferoje]] daugelį metų ir [[vėjas\|vėjų]] nešami pasklisti po pasaulį. Tokie pelenai neretai prisideda prie įspūdingų saulėlydžio reginių, taip pat ''Bišopo žiedo'' fenomeno (aureolė aplink [[saulė\|saulę]]). Didelių išsiveržimų vulkaniniai pelenai gali trumpam įtakoti [[klimatas\|klimatą]], nes masyvus pelenų debesis atspindi saulės spinduliavimą, taip sukeliant atšalimą. Ugnikalnių išmestų pelenų poveikio pavyzdžiu gali būti [[tambora\|Tamboros]] išsiveržimas 1815 m. Jo metu į atmosferą pateko tiek pelenų, kad poveikis klimatui buvo jaučiamas didelėje planetos dalyje. Po išsiveržimo buvę 1816-ieji metai vadinti "metais be saulės". 1883 m. [[rugpjūčio 27]] d. išsiveržus tarp [[java (sala)\|Javos]] ir [[Sumatra\|Sumatros]] esančiam [[Krakatau]] ugnikalniui į atmosferą buvo išmesta 18 ~~km3~~km³ pelenų dalelių, kurios pakilo iki 80 km ir 3 metus sukosi aplink Žemę. == Nuorodos ==

Vulkaniniai pelenai: Skirtumas tarp puslapio versijų