|
== Tyrimai ==
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1966]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]], [[1970]] m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. [[1975]]-[[1976]] m. Istorijos instituto archeologai [[Jonas Stankus]] ir [[Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]] piliakalnio aikštelėje bei pietinėje papėdėje ištyrė 325 m² piliakalnio aikštelės, 166 m<sup>2</sup>² – pietinio šlaito terasos plotą. Aikštelėje rastas 0,3-1,0 m storio [[kultūrinis sluoksnis]] su stulpavietėmis, akmeniniu galąstuvu, moliniu svoreliu, [[žalvaris|žalvariniu]] žiedu, lipdyta lygiu ir šiurkščiu paviršiumi ir žiesta, puošta banguotiniu raštu [[keramika]], gyvulių kaulais. Aikštelės šiaurės rytų pakraštyje rasta įtvirtinimų – rąstų užtvaros – liekanų. Jos vietoje (užtvara sudegė) vėliau buvo supiltas 1,5 m aukščio pylimas, sutvirtintas akmenimis ir rąstais, ir iškastas 1,5 m gylio ir 4 m pločio griovys. Aikštelės pietvakarinėje dalyje rasta stulpaviečių, manoma, čia buvo 2-3 stulpinės konstrukcijos pastatai, ir akmenų grindinių.
Padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis piltas per vieną kartą iš [[molis|molio]], o prieš tai piliakalnyje buvusi gyvenvietė buvo apsaugota tik rąstų tvora. Pylimo pakraščius tvirtino apie 0,5 m dydžio iš akmenų krautos dėžės, o jo viršuje stovėjo stulpinės konstrukcijos įtvirtinimai. Ant pylimo viršaus buvo įrengta stačių rąstų užtvara, jos įtvirtinimai atskyrė kalvos dalį su gyvenviete nuo piliakalnio.
== Gyvenvietė ==
Į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo piliakalnio, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta [[1975]]-[[1977]] m. (ištirtas 1777 m<sup>2</sup>² gyvenvietės plotas) ir [[1993]] m. Iki 150 cm storio I tūkstantmečio - XIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, žalvariniai: [[žiedas]], žvangutis, [[apyrankė]]s dalis, segių, kitokių dirbinių fragmentų, [[geležis|geležiniai]]: [[dalgis]], kaplys, cilindrinė [[spyna]], [[skiltuvas]], [[kalavijas|kalavijo]] skersinuko fragmentas, peilių, ylų, stiklinis karolis, lygios ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų, gargažių. Ištirtos gyvenvietės 21 atviro židinio (nuo 0,6 x 0,9 m iki 1,0 x 1,2 m dydžio) liekanos; aplink rasta stulpaviečių, akmenų grindinių, dalis jų įrengta lauke – buvo su užtvaromis nuo vėjo. Vakariniame gyvenvietės krašte aptikti gyvenvietės įtvirtinimai - iš vidutinio dydžio akmenų krauta 50 cm pločio sienelė-pylimėlis. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].<ref>{{VLE|VII|602|[[Algimantas Merkevičius]]|Jautakių piliakalnis}}</ref>
{{ltunavigacija|3
|
