Chaliskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: an:Jalisco |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
Eilutė 17:
Valstija ribojasi: šiaurėje - su [[Najaritas|Najaritu]], [[Sakatekas (valstija)|Sakateku]], [[Aguaskaljentesas (valstija)|Aguaskaljentesu]], rytuose - su [[Guanachuatas (valstija)|Guanachuatu]], pietuose - su [[Mičoakanas|Mičoakanu]] ir [[Kolima (valstija)|Kolima]]. Iš vakarų skalauja [[Ramusis vandenynas]].
Vakarinėje Chalisko dalyje susikerta [[Vakarų Siera Madrė]]s ir [[Pietų Siera Madrė]]s kalnai. Yra veikiančių ugnikalnių ([[Kolimos ugnikalnis]]). Vakaruose paviršius leidžiasi į [[Bachijas|Bachijo]] lygumą. Vandenyno pakrantėje driekiasi siaura lyguma, išraižyta įlankų ir lagūnų. Dėl didelių reljefo skirtumų klimatas Chaliske įvairus: šiaurėje ir šiaurės rytuose būdingas pusiau sausas klimatas su vidutine metine temperatūra 16 °C ir metiniu [[krituliai|kritulių]] kiekiu, mažesniu nei 700 mm. Aukštikalnėse klimatas vidutinio vėsumo, drėgnas, ten metinis kritulių kiekis 700-1000 mm. Centriniuose plokščiakalniuose ir slėniuose metinis kritulių kiekis 800-1200 mm, o metinė vidutinė temperatūra 20 °C. Vakaruose vyrauja karštas klimatas su vidutine 22-26 °C temperatūra, bei 1000-1500 mm kritulių per metus.
Chaliske telkšo didžiausias natūralius gėlavandenis ežeras Meksikoje - [[Čapalos ežeras]]. Šalia jo yra keletas mažesnių ežerų: San Markoso, Kachititlano, Atotonilko, Sajulos, Sakoalko, Sapotlano. Pagrindinės upės yra į Čapalos ežerą įtekanti [[Lerma]] ir iš jo ištekanti [[Grande de Santjagas]], su intakais [[Bolanjosas|Bolanjosu]], Chučipila, [[Atengas|Atengu]], Kolotlanu, Verde. Vakaruose keletas neilgų upių teka į vandenyną: San Nikolasas, Kuitsmala, [[Ameka]], Ajukilja, Tuspanas.
| |||