Rektascensija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Rektascensija matuojama į rytus nuo [[pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]] taško. Bet kokie kampiniai vienetai gali būti naudojami rektascensijai atskaityti, tačiau susitarta rektascensiją matuoti valandomis, minutėmis ir sekundemissekundėmis, kai 24 valandos atitinka visą apskritimą. Šio pasirinkimo priežastis yra, kad Žemė sukasi maždaug pastoviu kampiniu greičiu (žr. [[siderinis periodas]]). Kai pilnas apskritimas turi 360 laipsnių, '''rektascensijos valanda''' yra ekvivalenti 1/24 šio dydžio, arba 15 laipsnių, viena rektascensijos minutė lygi 15 kampinių minučių ir viena rektascensijos sekundė lygi 15 kampinių sekundžių. [[Valandinis kampas]], naudojamas dangaus navigacijoje, yra panašus į rektascensiją, tik jis didėja į vakarus o ne į rytus, kaip rektascensija. Svarbu nesupainioti rektascensijos su valandiniu kampu, kuris atskaitomas taip pat išilgai dangaus pusiaujui ir parodantis kiek toli yra objektas i vakarus nuo [[dangaus dienovidinis|dangaus dienovidinio]].

Kadangi žvaigždžių rektascensija ir deklinacija pastoviai dėl precesijos kinta, tai astronomai kataloguose nurodo stebėjimo Epochą. Šiuo metu standartiškai priimta Epocha yra J2000.0, kuri reiškia 2000 sausio 1 12:00 Žemiškuoju laiku. Raidė "J" parodo, kad tai yra [[Julijaus kalendorius|Julijaus]] Epocha. Anksčiau buvo sekmingaisėkmingai astronomų naudojama Beselio Epocha su žymenimis B1875.0, B1900.0 ir B1950.0.

Po [[Teleskopas|teleskopo]] išradimo, astronomams atsivėrė galimybė stebėti dangaus objektus detaliau, o tam prireikė galimybės teleskopą išlaikyti ties vienu objektu norimą laiko tarpą. Paprasčiausias būdas tai padaryti yra teleskopui įrengti [[Pusiaujinė montuotė|pusiaujinę montuotę]], kuri leidžia teleskopą sukti tokiu pačiu [[kampinis greitis|kampiniu greičiu]], kokiu sukasi dangaus sfera dėl Žemės sukimosi apie ašį. Kai tik pusiaujinė montuotė plačiau paplito, [[pusiaujinė koordinačių sistema]], kurioje yra ir rektascensija, taip pat paplito deldėl savo patogumo. Pusiaujinė montuotė gali turėti su dangaus objektų koordinatėmis (rektascensija ir [[deklinacija]]) susietą gradavimo skales, kurios tvirtinamos prie teleskopo sukimosi ašių. Taip palengvinamas žvaigždžių koordinačių matavimas. Pirmąjį [[žvaigždžių katalogas|žvaigždžių katalogą]], kuriame buvo panaudotos rektascensija ir deklinacija, sudarė John Flamsteed ''Historia Coelestis Britannica'' (1712, 1725).