21:37, 13 gruodžio 2009 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 126 keitimai S →‎Taip pat žiūrėkite ← Prieš tai darytas keitimas		20:18, 3 kovo 2010 versija taisyti anuliuoti E rulez (aptarimas \| indėlis) Biurokratai, Sąsajos administratoriai, Administratoriai 17 823 keitimai S typos Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: Rektascensija yra visada lygi nuliui dangaus didžiojo apskritimo dalyje, besitęsiančioje nuo dangaus šiaurės poliaus, per pavasario lygiadienio tašką iki dangaus pietų poliaus. Rektascensija matuojama į rytus nuo [[pavasario lygiadienis\|pavasario lygiadienio]] taško. Bet kokie kampiniai vienetai gali būti naudojami rektascensijai atskaityti, tačiau susitarta rektascensiją matuoti valandomis, minutėmis ir ~~sekundemis~~sekundėmis, kai 24 valandos atitinka visą apskritimą. Šio pasirinkimo priežastis yra, kad Žemė sukasi maždaug pastoviu kampiniu greičiu (žr. [[siderinis periodas]]). Kai pilnas apskritimas turi 360 laipsnių, '''rektascensijos valanda''' yra ekvivalenti 1/24 šio dydžio, arba 15 laipsnių, viena rektascensijos minutė lygi 15 kampinių minučių ir viena rektascensijos sekundė lygi 15 kampinių sekundžių. [[Valandinis kampas]], naudojamas dangaus navigacijoje, yra panašus į rektascensiją, tik jis didėja į vakarus o ne į rytus, kaip rektascensija. Svarbu nesupainioti rektascensijos su valandiniu kampu, kuris atskaitomas taip pat išilgai dangaus pusiaujui ir parodantis kiek toli yra objektas i vakarus nuo [[dangaus dienovidinis\|dangaus dienovidinio]]. Rektascensija gali būti naudojama nustatyti šviesulio padėčiai bei rasti kiek laiko turi praeiti, kad šviesulys atsidurtų tam tikrame dangaus taške. Pavyzdžiui, jei žvaigždė su rektascensija RA = 01:30:00 šiuo metu yra [[Kulminacija (astronomija)\|kulminacijoje]], tada kita žvaigždė su rektascensija RA = 20:00:00 kulminacijoje bus po 18,5 valandos (skaičiuojant [[Žvaigždinis laikas\|žvaigždiniu laiku]]). Kadangi žvaigždžių rektascensija ir deklinacija pastoviai dėl precesijos kinta, tai astronomai kataloguose nurodo stebėjimo Epochą. Šiuo metu standartiškai priimta Epocha yra J2000.0, kuri reiškia 2000 sausio 1 12:00 Žemiškuoju laiku. Raidė "J" parodo, kad tai yra [[Julijaus kalendorius\|Julijaus]] Epocha. Anksčiau buvo ~~sekmingai~~sėkmingai astronomų naudojama Beselio Epocha su žymenimis B1875.0, B1900.0 ir B1950.0. ==Istorija== Rektascensijos sąvoka buvo žinoma dar nuo [[Hiparchas (astronomas)\|Hiparcho]] laikų, kai jis matavo žvaigždžių pusiaujines koordinates antrame amžiuje prieš Kristų. Bet [[Hiparchas (astronomas)\|Hiparchas]] su savo įpediniais sukūrė savo žvaigždžių katalogą, kuris buvo susietas su [[Ekliptinė koordinačių sistema\|ekliptine koordinačių sistema]] ir rektascensijos panaudojimas liko nuošalyje. Po [[Teleskopas\|teleskopo]] išradimo, astronomams atsivėrė galimybė stebėti dangaus objektus detaliau, o tam prireikė galimybės teleskopą išlaikyti ties vienu objektu norimą laiko tarpą. Paprasčiausias būdas tai padaryti yra teleskopui įrengti [[Pusiaujinė montuotė\|pusiaujinę montuotę]], kuri leidžia teleskopą sukti tokiu pačiu [[kampinis greitis\|kampiniu greičiu]], kokiu sukasi dangaus sfera dėl Žemės sukimosi apie ašį. Kai tik pusiaujinė montuotė plačiau paplito, [[pusiaujinė koordinačių sistema]], kurioje yra ir rektascensija, taip pat paplito ~~del~~dėl savo patogumo. Pusiaujinė montuotė gali turėti su dangaus objektų koordinatėmis (rektascensija ir [[deklinacija]]) susietą gradavimo skales, kurios tvirtinamos prie teleskopo sukimosi ašių. Taip palengvinamas žvaigždžių koordinačių matavimas. Pirmąjį [[žvaigždžių katalogas\|žvaigždžių katalogą]], kuriame buvo panaudotos rektascensija ir deklinacija, sudarė John Flamsteed ''Historia Coelestis Britannica'' (1712, 1725). == Taip pat skaitykite == Eilutė 47: [[lv:Rektascensija]] [[lb:Rektaszensioun]] ~~[[lt:Rektascensija]]~~ [[hu:Rektaszcenzió]] [[nl:Rechte klimming]]

Rektascensija: Skirtumas tarp puslapio versijų