Rektascensija: Skirtumas tarp puslapio versijų

18 baitų pašalinta ,  prieš 12 metų
S
typos
S (typos)
Rektascensija yra visada lygi nuliui dangaus didžiojo apskritimo dalyje, besitęsiančioje nuo dangaus šiaurės poliaus, per pavasario lygiadienio tašką iki dangaus pietų poliaus.
 
Rektascensija matuojama į rytus nuo [[pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]] taško. Bet kokie kampiniai vienetai gali būti naudojami rektascensijai atskaityti, tačiau susitarta rektascensiją matuoti valandomis, minutėmis ir sekundemissekundėmis, kai 24 valandos atitinka visą apskritimą. Šio pasirinkimo priežastis yra, kad Žemė sukasi maždaug pastoviu kampiniu greičiu (žr. [[siderinis periodas]]). Kai pilnas apskritimas turi 360 laipsnių, '''rektascensijos valanda''' yra ekvivalenti 1/24 šio dydžio, arba 15 laipsnių, viena rektascensijos minutė lygi 15 kampinių minučių ir viena rektascensijos sekundė lygi 15 kampinių sekundžių. [[Valandinis kampas]], naudojamas dangaus navigacijoje, yra panašus į rektascensiją, tik jis didėja į vakarus o ne į rytus, kaip rektascensija. Svarbu nesupainioti rektascensijos su valandiniu kampu, kuris atskaitomas taip pat išilgai dangaus pusiaujui ir parodantis kiek toli yra objektas i vakarus nuo [[dangaus dienovidinis|dangaus dienovidinio]].
 
Rektascensija gali būti naudojama nustatyti šviesulio padėčiai bei rasti kiek laiko turi praeiti, kad šviesulys atsidurtų tam tikrame dangaus taške. Pavyzdžiui, jei žvaigždė su rektascensija RA = 01:30:00 šiuo metu yra [[Kulminacija (astronomija)|kulminacijoje]], tada kita žvaigždė su rektascensija RA = 20:00:00 kulminacijoje bus po 18,5 valandos (skaičiuojant [[Žvaigždinis laikas|žvaigždiniu laiku]]).
 
Kadangi žvaigždžių rektascensija ir deklinacija pastoviai dėl precesijos kinta, tai astronomai kataloguose nurodo stebėjimo Epochą. Šiuo metu standartiškai priimta Epocha yra J2000.0, kuri reiškia 2000 sausio 1 12:00 Žemiškuoju laiku. Raidė "J" parodo, kad tai yra [[Julijaus kalendorius|Julijaus]] Epocha. Anksčiau buvo sekmingaisėkmingai astronomų naudojama Beselio Epocha su žymenimis B1875.0, B1900.0 ir B1950.0.
 
==Istorija==
Rektascensijos sąvoka buvo žinoma dar nuo [[Hiparchas (astronomas)|Hiparcho]] laikų, kai jis matavo žvaigždžių pusiaujines koordinates antrame amžiuje prieš Kristų. Bet [[Hiparchas (astronomas)|Hiparchas]] su savo įpediniais sukūrė savo žvaigždžių katalogą, kuris buvo susietas su [[Ekliptinė koordinačių sistema|ekliptine koordinačių sistema]] ir rektascensijos panaudojimas liko nuošalyje.
 
Po [[Teleskopas|teleskopo]] išradimo, astronomams atsivėrė galimybė stebėti dangaus objektus detaliau, o tam prireikė galimybės teleskopą išlaikyti ties vienu objektu norimą laiko tarpą. Paprasčiausias būdas tai padaryti yra teleskopui įrengti [[Pusiaujinė montuotė|pusiaujinę montuotę]], kuri leidžia teleskopą sukti tokiu pačiu [[kampinis greitis|kampiniu greičiu]], kokiu sukasi dangaus sfera dėl Žemės sukimosi apie ašį. Kai tik pusiaujinė montuotė plačiau paplito, [[pusiaujinė koordinačių sistema]], kurioje yra ir rektascensija, taip pat paplito deldėl savo patogumo. Pusiaujinė montuotė gali turėti su dangaus objektų koordinatėmis (rektascensija ir [[deklinacija]]) susietą gradavimo skales, kurios tvirtinamos prie teleskopo sukimosi ašių. Taip palengvinamas žvaigždžių koordinačių matavimas. Pirmąjį [[žvaigždžių katalogas|žvaigždžių katalogą]], kuriame buvo panaudotos rektascensija ir deklinacija, sudarė John Flamsteed ''Historia Coelestis Britannica'' (1712, 1725).
 
== Taip pat skaitykite ==
[[lv:Rektascensija]]
[[lb:Rektaszensioun]]
[[lt:Rektascensija]]
[[hu:Rektaszcenzió]]
[[nl:Rechte klimming]]