Britanijos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
|||
Eilutė 41:
Birželio 22 d, tarp Prancūzijos armijos ir Vokietijos Vermachto buvo sudarytos [[Kompjeno paliaubos]], o tai labai nuvylė Jungtinę Karalystę ir [[JAV]].
Nugalėjus visus priešininkus, išskyrus Jungtinę Karalystę, tikėtasi, kad britai taip pat sieks sudaryti [[paliaubos|paliaubas]], tuo labiau kad Britanijoje buvo to siekusių politinių ir visuomeninių jėgų. N. Čemberlenas, iki tol siekęs susitarimo su Vokietija, 1940 m. gegužės 10 d. atsistatydino iš [[premjeras|premjerministrų]], o jį pakeitė energingasis Vinstonas Čerčilis. 1940 m. gegužės 11 d. RAF bombardavo Vokietijos miestus. Nors užsienio reikalų sekretorius [[Lordas Halifaksas]] ir dalis britų visuomenės bei politikų norėjo tartis su Vokietija dėl taikos, naujasis premjeras Vinstonas Čerčilis ir ministrų kabineto dauguma atsisakė svarstyti paliaubų su Vokietija galimybę.<ref>Bungay 2000, p. 11.</ref> Vietoje to Čerčilis išnaudojo savo retorinius sugebėjimus sustiprinti viešosios nuomonės paramą ilgam karui ir pasipriešinimą kapituliacijai. Hitleris apsisprendė pulti Tarybų Sąjungą iki galo nenugalėjęs savo priešo Vakaruose.
1940 m. liepos 16 d. Hitleris nurodė parengti įsiveržimo į Britaniją planą „Jūrų liūtas“. Siekiant įgyvendinti šį planą Vokietijos Generalinio štabo nuomone buvo būtina užsitikrinti viešpatavimą virš Anglijos oro erdvės. Hitlerio kalba Reichstage liepos 19 d., kurioje jis kreipėsi į Angliją siūlydamas nutraukti kraujo liejimą ir apeliavo į britų „protą“, nesulaukė jokios reakcijos.
| |||