Alfonsas Nyka-Niliūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

8 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
S (Atmestas 78.61.33.22 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Pakajus keitimas))
S (Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas)
Pirmieji eilėraščiai parašyti [[1937]] m., spausdinti studentiškoje spaudoje. <br />
Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos“ išėjo [[1946]] m. [[Tiubingenas|Tiubingene]]. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953), „Balandžio vigilijos“ (1957), „Vyno stebuklas“ (1974), „Žiemos teologija“ (1985). <br />
A. Nyka-Niliūnas pasižymėjo kaip puikus vertėjas. Vertė iš prancūzų ([[Charles Baudelaire|Ch.Baudelaire]], [[Arthur Rimbaud|A. Rimbaud]], [[Paul Claudel|P. Claudel]], [[Henri Michaux|H. Michaux]]), vokiečių ([[Stefan George]]), anglų ([[T. S. Eliot]]) ir italų ([[Giacomo Leopardi]]) poezijos. Išvertė V. Šekspyro “Hamletą”. Iš poetų svarbiausias buvo Ch. Baudelaire, o iš filosofų - [[Martin Heidegger|M. Heidegeris]]. <br />
A. Nyka-Niliūnas drauge su [[Kazys Bradūnas|K. Bradūnu]], [[Juozas Kėkštas|J.Kėkštu]], [[Henrikas Nagys|H. Nagiu]] dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė“. Pirmą kartą ji išleista [[1951]] m. Joje buvo įtraukta [[1944]] m. tragiškai žuvusio Vytauto Mačernio kūryba. <br />
Be poezijos ir vertimų A. Nyka-Niliūnas reiškėsi ir kritikoje. Rašė straipsnius, recenzijas, esė. Žemininkų iniciatyva 1952 m. buvo pradėti leisti „Literatūros lankai“ - vienintelis tik literatūrai skirtas išeivijos žurnalas. Šio žurnalo stiprioji pusė buvo kritika. <br />
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos A. Nyka-Niliūnas beveik nesireiškia kritikoje. <br />
 
=== Kūrybos ypatybės ===
A. Nykai-Niliūnui būdingi du eilėraščio modeliai - simfoniškas, pagrįstas sąskambiais, ir kalbinis, išaugantis iš kalbos principų ir jų taikymo būčiai.<ref name="vadovelis">[[Viktorija Daujotytė|V. Daujotytė]], [[Elena Nijolė Bukelienė|E. Bukelienė]] „Lietuvių literatūra. XX a. vidurys ir antroji pusė (1940 - 1995). Vadovėlis XII klasei“ K.: „Šviesa“, 1995</ref> Skaitant A. Nykos-Niliūno poeziją chronologine tvarka jaučiamas intensyvus ieškojimas ir palaipsniui artėjimas prie tiesos. Autorius siekia pažinti tikrovę, nes tikrovė - paslaptis. Jo kūrybos žmogus, visapusiškai išgyvendamas, atskleidžia tą paslaptį protu, emocijomis, vaizduote. iškilusias problemas sprendžia remdamasis filosofija, jis įjungiamas į pažinimo veiksmą, praplečiami jo išgyvenimai. Taip pasireiškė poeto modernizmas. Pats A. Nyka-Niliūnas ieško tiesos per save. Jis veržiasi pasiekti tą sąmonės gelmių pirminį tašką, kur žvilgsnį pasitinka tyros krištolinės formos - daiktai, supą mus tikrovėje, tačiau čia išsivadavę iš medžiagos kalėjimo<ref>[[Liūtas Mockūnas|L. Mockūnas]] (sud.) „Egzodo literatūros atšvaitai“ Vilnius: Vaga, 1989</ref> ir prabylantys į mus autentiška kalba. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles. <br />
Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina filosofine ar idėjine. Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria nuo lyrikų. A. Nyka-Niliūnas artimas kitiems žemininkams savo kūrybiniu giminingumu, kuris iškyla iš santykio su savo pirmtakų karta. <br />
A. Nyka-Niliūnas yra filosofiškas poetas, bet jo filosofija įausta į sudėtingą vaizdą.<ref name="vadovelis" /> Kūrybą „nelengva suprasti, nes, poeto įsitikinimu, nieko nesakyti utilitaristine prasme yra vienintelis būdas poezijai ką nors pasakyti“.<ref name="vadovelis" />
174 866

pakeitimai