Vytautas Petrulis (1890): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
KongasII (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Eilutė 19:
Gimė pasiturinčio (turėjusio 30 ha žemės) ūkininko šeimoje. [[1900]] m. baigė pradžios mokyklą. Tais pačiais metais mirė tėvas, todėl toliau galėjo mokytis tik brolio kunigo Alfonso remiamas. Mokėsi ir baigė [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnaziją]] [[Latvija|Latvijoje]]. [[1910]] m. įstojo į [[Maskvos komercinis institutas|Maskvos komercinį institutą]]. Po baigimo dirbo [[Maskva|Maskvoje]], [[Sankt Peterburgas|Peterburge]], [[Voronežas|Voroneže]]. Voroneže prie lietuviškos gimnazijos organizavo sąskaitybos kursus.
 
[[1918]] m. vasarą grįžo į Lietuvą, trumpai dirbo [[Lietuvos aidas|„Lietuvos aido“]] žurnalistu, buvo kooptuotas į [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]] ir paskirtas į jos Finansų komisiją, kuri domėjosi ir bankų steigimo reikalais. Tų pačių metų rudenį pradėjo dirbti Vyriausybės kanceliarijoje. III [[Pranas Dovydaitis|Prano Dovydaičio]] (1919 03 12 – 1919 04 12) [[Ministrų kabinetas|Ministrų kabinete]] – [[Lietuvos Respublikos finansų ministerija|Finansų ministerijos]] valdytojas. V. Petrulis faktiškai tvarkė visus Finansų ministerijos reikalus, nes ministras [[Martynas Yčas]] buvo užsienyje. Greta to [[1919]] m. [[gruodžio 12]] d. V. Petrulis drauge su M.Yču ir [[Adomas Prūsas|A. Prūsu]] buvo išrinkti pirmojo nacionalinio banko - [[Lietuvos prekybos ir pramonės bankas|Lietuvos prekybos ir pramonės banko]] valdybos nariais.
 
[[1920]] m. Lietuvos prekybos ir pramonės banko pasiųstas į [[Klaipėda|Klaipėdą]] organizuoti skyrių. Šiam skyriui vadovavo iki [[1922]] m. vidurio, kada [[Ernestas Galvanauskas|Ernesto Galvanausko]] buvo pakviestas užimti finansų ministro postą.
 
V. Petrulis vadovavo net 4 ministrų kabinetų finansams:
* VII Ernesto Galvanausko (1922-02-02 – 1923-02-23) Ministrų kabinete – finansų, prekybos ir pramonės ministras nuo 1922 m. rugpjūčio 21 d.;
* VIII Ernesto Galvanausko (1923-02-23 – 1923-06-29) Ministrų kabinete – finansų, prekybos ir pramonės ministras;
Eilutė 29:
* X [[Antanas Tumėnas|Antano Tumėno]] (1924-06-18 – 1925-02-04) Ministrų kabinete – finansų ministras.
 
V. Petruliui tapus finansų ministru, šios žinybos veikla pastebimai pagyvėjo, o savų pinigų įvedimo darbai tiesiog virte virė: buvo sudaromos sutartys su užsienio spaustuvėmis (A. Hasės, O. Elsnerio) dėl lietuviškųjų banknotų spausdinimo, sparčiai organizuojamas Lietuvos bankas, platinamos jo akcijos, įvedamas sąskaitinis [[litas]], parengiamos auksinų keitimo į litus taisyklės, pertvarkomi mokesčiai ir kt. Tik dėl šio aktyvumo, nepraėjus nė pustrečio mėnesio nuo to laiko, kai V. Petrulis tapo ministru, litas pradėjo savo gyvenimą. <ref name="XXI amzius">[[Vladas Terleckas]]. Vadovavęs penkių ministrų kabinetų finansams // XXI amžius, 2001 m. gruodžio 19 d. [http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20011219/atmi_02.html]</ref>
 
Vytauto Petrulio parašų [[faksimilė]]s yra ant šių banknotų:
Eilutė 37:
Nuo [[1925]] m. [[vasario 4]] d. iki [[rugsėjo 25]] d. XI Ministrų kabinete – Lietuvos Ministras Pirmininkas, kartu – finansų, prekybos ir pramonės ministras. Nuo Ūkininkų sąjungos buvo išrinktas į [[Antrasis Seimas|antrąjį Seimą]], o nuo 1925 m. tapo ir jo [[Prezidiumas|Prezidiumo]] nariu.
 
V. Petrulio politinę karjerą sužlugdė slaptos derybos su [[Lenkija]], dėl kurių 1925 m. rugsėjo mėn. turėjo atsistatydinti iš ministro pirmininko posto. Tos derybos prasidėjo didžiausioms valstybėms spaudžiant, Lenkijos iniciatyva, esant Lietuvos interesui plėtoti prekybą per Klaipėdos uostą ir įveikti šio miesto pramonės sąstingį. Dėl medienos stokos sustojo Klaipėdos medžio apdirbimo fabrikai. Klaipėdos verslininkai spaudė Lietuvos Vyriausybę leisti medieną importuoti iš Lenkijos. Lietuvos Vyriausybė buvo numačiusi tam tikromis sąlygomis leisti Lenkijos pirkliams plukdyti medieną į Klaipėdą, užmegzti pašto, telefono ir telegrafo susisiekimą. Tačiau deryboms griežtai pasipriešino opozicija (liaudininkai ir [[tautininkai]]), laikydama jas nereikalingomis, politiškai žalingomis. <ref name="XXI amzius" />
 
Po ilgų teisminių nagrinėjimų [[1932]] m. [[gegužės 27]] d. [[Vyriausiasis tribunolas]] skyrė V. Petruliui dvejus metus kalėjimo. Iškalėjęs 1,5 mėnesio, pagal malonės prašymą paleistas. Nuo [[1926]] m. buvo nusišalinęs nuo politinės veiklos ir ūkininkavo pavyzdingai tvarkomame 103 ha [[Julijanava|Julijanavos]] dvare, kuris specializavosi pienininkystėje. Ten palaikė bičiuliškus santykius su muziku [[Stasys Šimkus|Stasiu Šimkumi]], jaunystės draugu poetu [[Faustas Kirša|Faustu Kirša]], Martynu Yču. [[1937]] m. grįžo į aktyvų visuomeninį gyvenimą ir padėjo įkurti Eksporto prekybos bendrovę, tapo jos pirmininku. Sovietinės okupacijos išvakarėse valdžios pakviestas padėti parengti naujo Pramonės banko įstatus bei statutą, paskirtas į Ūkio tarybą.
 
[[1940]] m. [[liepos 29]] d. [[Antanas Sniečkus|Antano Sniečkaus]] pasirašytu arešto orderiu suimtas ir kalintas [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjime]], vėliau ištremtas iš Lietuvos į Uchtos lagerį Komijoje. 1941 m. Uchtoje ar jos apylinkėse sušaudytas. Jis - viena pirmųjų [[NKVD]] aukų.