Medvėgalis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Istoriniuose šaltiniuose medinė Medvėgalio pilis minima nuo [[1316]] m., kai ją puolė kryžiuočiai. Čia stovėjusią pilį kryžiuočiai sudegino [[1329]] m. [[vasario 1]] dieną. Medvėgalio gynėjai buvo priversti krikštytis, bet kryžiuočiams pasitraukus tuoj atsimetė nuo krikščionybės. Tuo metu [[teutonai]] kartu su [[Čekija|Čekijos]] karaliumi Jonu užgrobė Medvėgalio pilį ir paėmė belaisvius. [[Vygandas Marburgietis]] mini, kad magistras norėjęs „juos išgalabyti“, tačiau karalius Jonas belaisvius išgelbėjo ir pakrikštijo. Lietuviai davė tvirtus įžadus laikytis [[katalikai|katalikų]] tikėjimo, bet po kelių mėnesių ėmė bodėtis šito tikėjimo, kol galiausiai vėl grįžo prie pagonybės.

 

 

 

Aukščiausio Žemaičių kalno pavadinimas yra upėvardinės kilmės, sudarytas iš dviejų žodžių: ''medus'' ir ''galas''. Rėvomis tekėjusi srauni skaidri upelė ''Medva'', ''Medvė'' (Meduva, Medava), kurios srovė labai priminė iš liepų žiedų suneštą medų.