Hugo Šojus: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
S (Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas)
== Asmenybė, atminimas ==
 
Savo kultūrine ir visuomenine veikla Hugo Šojus nusipelnė ne tik dvaro, bet ir viso Šilutės miestelio gerovei. Daugelį savo žemės sklypų H. Šojus padovanojo miestui. Ant jam priklausiusio žemės dabar stovi Šilutės Pirmoji gimnazija (tuometinė Herderio gimnazija, įkurta 1918 m.), Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia (1926 m.) , Šilutės gaisrinė (įsteigta 1897 m.) ir kiti pastatai.
 
Atlikdamas praktiką Lapynuose, išmoko lietuvių kalbos, susidomėjo lietuvių papročiais ir tautosaka. Drauge su Aleksandru Kuršaičiu [[1913]] m. vokiečių ir lietuvių kalbomis išleido knygą Žemaičių pasakos. Pasakos apie paukščius. Kita Hugo Šojaus aistra buvo muziejininkystė. Jis turėjo sukaupęs įvairių etnografinių daiktų rinkinį, kurio pagrindu įkurtas Šilutės muziejus. Hugo Šojus aktyviai propagavo lietuvininkų rankdarbius, vežė juos į įvairias parodas, dovanojo juos draugams ir garbingiems svečiams.
H. Šojaus interesus, veiklą atspindi ir rankraštinis palikimas, kurio dalis saugoma [[Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka|Lietuvos nacionalinės bibliotekos]] Rankraščių skyriuje. Šie rankraščiai sudaro atskirą fondą (F 51). [[1949]] m. bibliotekai juos perdavė Arnoldas Endzinas. Beveik visi dokumentai yra vokiečių kalba ir tik nedidelė dalis – lietuvių.
 
Pati gausiausia rankraščių grupė yra susijusi su vokiečių rašytoju [[Hermanas Zudermanas|Hermanu Zudermanu]]. H. Šojus ir H. Zudermanas susipažino [[1888]] m. [[Berlynas|Berlyne]] ir nuo to laiko juos siejo artima draugystė. Rankraštyne saugomi ne tik paties H. Zudermano, bet ir jo šeimos narių bei kitų giminaičių laiškai, skirti H. Šojui. Hugo Šojus mirė [[1937]] m. [[liepos 25]] d., būdamas 92 metų. Palaidotas dvaro kapinaitėse.
 
== Šilutės dvaras iki Hugo Šojaus ==
174 866

pakeitimai