Lietuvos kultūros fondas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Panaikinta kategorija "Fondai"; Pridėta kategorija "Lietuvos paramos fondai" (naudojant HotCat) |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
Eilutė 16:
Lietuvą okupavus [[TSRS]] apie jokį kultūros savarankiškumą nebuvo galima net kalbėti. Visa kultūra, įskaitant dailę, skulptūrą, literatūrą buvo reguliuojama pagal direktyvas iš [[Maskva|Maskvos]] ir turėjo tarnauti tik komunistinės ideologijos propagandai. Sąlygos pasikeitė po [[1986]] m., kai TSKP CK generalinis sekretorius [[Michailas Gorbačiovas]] pradėjo savo Perestroiką ir kai buvo įsteigtas TSRS kultūros fondas, rekomendavęs steigti respublikinius padalinius.<ref>{{VLE|XIII|256||Lietuvos kultūros fondas}}</ref>
Lietuvos kultūros fondo steigimo idėja atgimė diskusijose, kurias rengė „Žinijos“ draugija, subūrusi žymią dalį progresyvių mokslininkų, kultūros veikėjų, publicistų. Č. Kudaba paskaitos metu kalbėjo: “Veikimas kultūrai iš geranorės pareigos — kilnus reikalas. Tebūna tai nerimastinga sąžinės skola kiekvieno ir svarbiausia, visam laikui”.<ref>[http://ausis.gf.vu.lt/mg//nr/99/1112/11kudab.html Mokslas ir Gyvenimas 1999/11-12]</ref> Prie kultūros fondo ištakų buvo [[Marcelijus Martinaitis]], [[Napalys Kitkauskas]], [[Steponas Lukoševičius]], [[Laimė Lukošiūnienė]], [[Kęstutis Pranas Labanauskas]], [[Albinas Vaičiūnas]] ir kiti. 1987 m. fondas buvo įsteigtas ir jo steigėjų autoriteto dėka įregistruotas. „Labiausiai nesinori Kultūros fondo veikloje kompanijinio patoso. Tebūnie ilgas, ramus, bet nuolat gyvas darbas“, sakė tuomet Č. Kudaba, tapęs pirmuoju fondo valdybos pirmininku.
=== Veikla ===
Tarp pirmųjų fondo darbų buvo istorinės atminties atgaivinimas, senosios ir tarpukario Lietuvos kultūros ir jos veikėjų sugrąžinimas iš priverstinės užmaršties. [[1988]] m. pradėta galvoti, kad turėtų būti atstatyti [[Medininkų pilis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Valdovų rūmai]], sugrąžintos kai kurios bažnyčios. Jau [[1991]] m. pagal architekto [[Stanislovas Mikulionis|S. Mikulionio]] parengtą fragmentinio restauravimo bei konservavimo projektą pradėti darbai Medininkų pilyje. Po ilgų tyrimų ir dar ilgesnių diskusijų pradėtas ir Valdovų rūmų atstatymas. Nuo [[2000]] m. šį darbą tęsia [[Valdovų rūmų paramos fondas]]. Pastatytas paminklas [[Vytautas|Vytautui Didžiajam]] [[Kaunas|Kaune]], atstatyta [[Pelesa|Pelesos]] bažnyčia [[Baltarusija|Baltarusijoje]], atlikti [[Reškutėnai|Reškutėnų]], [[Videniškiai|Videniškių]], [[Kražiai|Kražių]] vietovių, [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiesčio]] archeologiniai istoriografiniai tyrimai, pradėtos tvarkyti [[Rasų kapinės]], [[Bernardinų kapinės]], kiti istoriniai ir kultūros paminklai.
Surengta keli šimtai labdaros koncertų, parodų, seminarų lietuvių kultūrai propaguoti ir remti. Visą Lietuvą apėmė [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] Katekizmo 450-čio ir [[Adomas Mickevičius|A. Mickevičiaus]] 200-ųjų metinių jubiliejiniai renginiai. Pradėtos pakartotinai leisti sovietiniais metais uždraustos istorinės knygos. Palangoje kasmet rengiamas jaunųjų menininkų seminaras „Gintarinė svetainė“, kurio reikšmingumą aukštai įvertino pianistas [[Vladimiras Aškenazis]], violončelininkas [[Mstislavas Rostropovičius]], smuikininkas [[Jehudis Menuchinas]]. [[2001]] m. Vilniuje surengtas pirmasis tarptautinis [[Jascha Heifetz|Jašos Heifeco]] smuikininkų konkursas, kurio žiuri vadovavo [[Gidonas Kremeris]].<ref>Irena Kubilienė. Lietuvos kultūros fondas. V., 2003</ref>
Prie kultūros fondo pradėjo burtis tremtiniai, kapų brolija, įsisteigė regioniniai kultūros fondai. Aktyviai, propaguodami savo krašto kultūrą, veikė [[Panevėžys|Panevėžio]], [[Pakruojis|Pakruojo]], [[Joniškis|Joniškio]], [[Žemaitija|Žemaitijos]] skyriai. Lietuvos kultūros fondo [[Šiauliai|Šiaulių]] krašto skyrius [[1991]] m. įsteigė iškilaus lietuvių filosofo, kilusio iš Šiaulių, [[Stasys Šalkauskis|S. Šalkauskio]] premiją už tautos kultūros, meno ir filosofijos ugdymą. Pirmuoju premijos laureatu tapo filosofas [[Romualdas Ozolas]], antruoju - Ilinojaus universiteto (JAV) profesorius, ateitininkijos atkūrėjas Lietuvoje [[Arvydas Žygas]].<ref>Šiaulių miesto istorija. 1940-[[1995]]. Saulės delta, [[2007]]</ref> [[1993]] m. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos įsteigta [[Karalienės Mortos premija]] skiriama talentingiausiems vaikams už pasiekimus muzikos, dailės, literatūros ir kitose meno srityse. Premija įteikiama [[liepos 6]]-ąją, Karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] karūnavimo dieną. Taip pat įsteigtos garsios aktorės [[Potencija Pinkauskaitė|Potencijos Pinkauskaitės]] vardo premija, [[Povilas Višinskis|Povilo Višinskio]] stipendija. [[2006]] m. spalio mėn. įsteigta [[Beatričė Grincevičiūtė|Beatričės Grincevičiūtės]] vardo premija.
Fondo veikla buvo šiek tiek susilpnėjusi [[1997]] m. iš fondo pirmininkų pasitraukus ilgamečiam fondo vadovui prof. dr. Jurgiui Dvarionui, tačiau vėl atgijo, kai [[2003]] m. [[vasario 7]] d. konferencijoje įvairių Lietuvos kraštų kultūrininkai, mokslininkai patvirtino naują Lietuvos kultūros fondo valdybą. Fondo pirmininku išrinktas [[Hubertas Smilgys]], pavaduotojais - [[Irena Kubilienė]] ir [[Jurgis Dvarionas]].
Eilutė 45:
== Konferencijos ==
*[[2004]] m. [[balandžio 22]] d. „N.E. S. J. Rerichai, Hagos konvencija ir Kultūros paveldo išlikimas“.
*2006 m. [[vasario 22]] d. [[Seimas]]. „Šiandieninė Lietuva: viltys ir realybė“.
*[[2007]] m. [[balandžio 13]] d. Seimas. „Ar taps kultūra prioritetu valstybės gyvenime?“
| |||