Piotras Kapica: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tyrimų sritys - [[branduolio fizika]], stipraus [[magnetinis laukas|magnetinio lauko]] kūrimo technika, žemųjų temperatūrų fizika, magnetroninių prietaisų, aukštos temperatūros [[plazmos fizika]]. [[1920]] m. su [[Nikolajus Semionovas|N. Semionovu]] sukūrė atomų magnetinių momentų nustatymo metodą. [[Vilsono kamera]] tirdamas [[Alfa dalelė|alfa daleles]] pastebėjo jų pėdsakų iškreivinimą stipriame magnetiniame lauke. [[1924]] m. sukūrė impulsinį stipraus magnetinio lauko gavimo metodą. Atrado daugelio polikristalinių metalų elektros varžos tiesinę priklausomybę nuo magnetinio lauko ([[Kapicos dėsnis]]). Sukūrė naują [[Vandenilis|vandenilio]] skystinimo metodą ir įrenginį bei įrenginį (turbodetanderis) [[deguonis|deguoniui]] iš oro gauti pram. būdu. [[1938]] m. atrado skystojo [[helis|helio]] supertakumą. [[1950]]-[[1955]] m. išplėtojo magnetroninio tipo prietaisų teoriją, sukūrė superaukštojo dažnio generatorius ([[planotronas]] ir [[nigotronas]]). [[1959]] m. aptiko aukštadažnio išlydžio metu susidarančią aukštos temperatūros plazmą.