Lukšių Vinco Grybo gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Žymūs mokytojai, mokiniai. using Project:AWB |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
Eilutė 15:
== Istorija ==
Pirmąją parapinę pradinę mokyklą [[1839]] m. Lukšiuose įkūrė rašytojas ir švietėjas vikaras [[Antanas Tatarė]], kurį Zyplių dvaro ponas Jonas Bartkovskis tais pačiais metais buvo pasikvietęs iš [[Ilguva|Ilguvos]]. Jis buvo ir pirmasis mokytojas, dirbęs iki [[1855]] m. J. Bartkovskis mokyklai atidavė mūrinį pastatą Lukšiuose. Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] mokykla buvo surusinta, uždrausta rašyti ir kalbėti lietuviškai. Tarp lukšiečių ši mokykla buvo nepopuliari, jie savo vaikams samdė daraktorius J. Urbaitį-Bovelninį, brolius Eimučius, A. Mockaitį, J.Užupį, J. Dobrilą, A. Švedą. Šios „vargo mokyklos“ veikė apie 40 metų. Vėliau mokykla išaugo iki šešių skyrių. [[1907]] m. visuomenės ir kunigo J. Skinkio rūpesčiu Lukšuose atidaryta pradinė lietuviška mokykla. [[1915]] m. dėl kaizerinės Vokietijos okupacijos dauguma vaikų dėl sunkių materialinių sąlygų negalėjo lankyti mokyklos. Bartkovskio pastatytoja mokykloje buvo įsikūrę vokiečiai, todėl mokykla veikė Boleslavo Puidoko namuose, kur buvo išnuomota pusė mano. Mokinių buvo nedaug.
[[1918]] m. Lukšių mokykloje pradėjo dirbti mokytojas Antanas Grybinas, anksčiau mokęsis toje pačioje mokykloje. Klasėje būdavo 60 mokinių. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jau buvo penktas ir šeštas skyriai.
Eilutė 21:
[[1938]] m. pradėta naujos tipinės pradinės šešių skyrių mokyklos statyba, kainavusi vieną milijoną litų ir užsitęsusi iki [[1939]] m. Lukšių pradinėje mokykloje dirbo vedėjas Antanas Grybinas ir mokytojos Juknienė, Elena Majūtė, Fainzilbergaitė, [[1940]] m. mokytoja Sofija Tėvelienė. Mokykloje veikė šeši skyriai.
Okupavus Lietuvą Sovietų Sąjungai, [[1940]] m. [[liepos 1]] d. atleisti visi tikybos dėstytojai, pakeistos programos, įvesta [[rusų kalba]]. Prasidėjęs [[Antrasis pasaulinis karas|karas]] sunaikino mokyklos inventorių ir archyvą. Pamokų metu būdavo šalta, nes beveik nekurdavo. Mokykloje dirbo ir vedėjavo A. Grybinas, jo duktė Sofija Tėvelienė, mokytojos Valuckienė ir Magdelana Kučinskaitė. Vyresniuose skyriuose buvo įvesta [[vokiečių kalba]].
[[1944]] m. rudenį į Lukšių mokyklą susirinko 33 mokiniai. Iš pradžių veikė 1-3 skyriai, vėliau ir 4 skyrius. Mokykloje buvo šalta, dėl stiklo stokos dalis langų buvo užkalta lentomis, trūko inventoriaus, vadovėlių, sąsiuvinių. [[1945]]-[[1948]] m. Lukšių mokyklos patalpas buvo užėmusi [[Šakių gimnazija]], nes Šakiai karo metu buvo sugriauti, o gimnazija buvo sudeginta. 1945 m. pradinė mokykla reorganizuota į progimnaziją, 1948 m. į septynmetę, o [[1953]] m. į vidurinę.
[[1954]]-[[1955]] m. mokykla tapo pilna vidurine, kurioje mokėsi 303 mokiniai, dirbo 24 mokytojai. 1955 m. mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą: 17 merginų ir 6 vaikinus. [[1957]] m. mokykloje įkurtas pirmasis rajone muziejus. Jo įkūrėjas mokytojas Edmundas Mažeika su mokiniais rinko medžiagą apie Lukšius ir skulptorių [[Vincas Grybas|Vincą Grybą]]. [[1960]] m. V. Grybo 70-ųjų gimimo metinių mokyklai suteiktas kraštiečio skulptoriaus vardas. Kraštotyros muziejuje įsteigtas kampelis ir V. Gybui. Ilgus metus Vinco Grybo muziejui vadovavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Bronislova Martišiūtė-Šukevičienė. Nuo [[1988]] m. muziejui vadovauja istorijos mokytoja Irena Liubinienė. [[1989]] m. atidaryta mokyklos istorijos ekspozicija o [[1999]] m. duris atvėrė kraštotyros muziejus.
[[1963]]-[[1968]] m. Lukšių vidurinė mokykla dirbo Lukšių kultūros namuose, nes kultūros namų statybai buvo panaudota 80 000 rublių švietimo ministerijos lėšų. Ten buvo 6 klasės, muziejus, pionierių kambarys. Mokyklos priestatas pradėtas statyti [[1979]] m. sausio mėnesį, baigtas [[1980]] m. [[sausio 3]] d., kai buvo pasirašytas darbų priėmimo aktas.
| |||